Naujausios
Dailininkė dvare rado naują erdvę
Pakruojo dvare veikia dailininkės iš Šiaulių Zitos Vilutytės paroda „Bitė šamanė“. Autorė savo kūriniams eksponuoti surado naują erdvę – dvaro rūmų palėpę. Čia paroda surengta pirmą kartą.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Kūryba – arčiau dangaus
Grafikos darbuose Z. Vilutytė jungia žmogų ir gamtą – žmonių figūros susilieja su medžių lapais, drugių sparnais, susikaupusį klūpantį žmogų skraidina bitė, apsupta saulės vainiko. Gamtos motyvai (augalai, saulė, žvaigždės, vabzdžiai, gyvūnai) – pagrindinės ir pastelių bei tapybos darbų temos.
„Bitę tapatinu su saule – joks kitas gyvas padaras taip nejaučia saulės krypties. Bitė gamtoje ypatinga, ji tarsi saulės dukra. Bitės mane lydi visur. Net jei tapybos darbuose nėra pavaizduojamos – apie jas vis tiek galvoju. Ryšys su gamta duoda naujų inspiracijų kūrybai“, – sakė autorė.
Panorusiai eksponuoti savo kūrinius Pakruojyje Z. Vilutytei buvo pasiūlytos dvaro rūmų salės. Dailininkė išvaikščiojo visas.
„Taip ir neišsirinkau, nes tokios patalpos parodoms visur labai panašios. O norėjosi kažko kito. Vos užlipusi į palėpę, supratau, kad čia – pati tinkamiausia vieta mano darbams. Restauruotos senovinės sijos, mūras sukuria ypatingą nuotaiką, pakylėja paveikslus arčiau dangaus“, – sakė dailininkė.
Z. Vilutytė nebijo rizikuoti ir eksponuoti savo kūrinius netradicinėse erdvėse. Jos žodžiais, blogiausia – nebent jie nukristų.
Savo atrastąją palėpę menininkė laiko tinkama ne tik dailės parodoms, bet ir kitiems renginiams.
Šiaulietės kūryba Pakruojyje eksponuojama antrą kartą – pirmąjį Z. Vilutytės darbai čia viešėjo apytikriai prieš dešimtmetį. Užtat kiek kartų lankėsi Pakruojo dvare, dailininkė nė nebesuskaičiuoja.
„Atvažiuoju čia gal jau penkiolika metų, buvojau ir prieš restauraciją. Mano vaikai (Z. Vilutytė – Šiauliuose veikiančios vaikų meno studijos vadovė) labai domėjosi dvaro vaiduokliais“, – prisiminė kūrėja.
Dailės paskaitos – pakruojiečiams
Z. Vilutytė – ne tik grafikė. Ji rašo eiles, kuria ir įrašo muziką, choreografiją, scenografiją, teatro kostiumus, dalyvauja holistinio (jungiančio įvairias meno šakas) meno judėjime.
Dvare eksponuojama paroda – kupina simbolių, kuriuos perprasti dailininkė palieka žiūrovams. Nes paveikslai neturi pavadinimų.
„Aš pati juos vadinu savaip, o žiūrovas gali kiekviename darbe įžvelgti kitokias prasmes. Ne kiekvieną kūrinį žiūrovas gali iš karto atskleisti“, – sakė Z. Vilutytė.
Ir prisiminė istoriją, nutikusią vienam savo paveikslui. Jis buvo nupirktas ir padovanotas jubiliejų švenčiančiam žmogui. Šis ilgą laiką nesėkmingai bandė perprasti paveikslą. O nesuprantamas kūrinys neteikė džiaugsmo. Tačiau po dešimties metų žmogus pajuto, kas čia vaizduojama. Ir panoro daugiau tokių kūrinių.
Z. Vilutytė žiūrovams atskleidė, kaip atsirado vienas ar kitas paveikslas, ką reiškia jo simbolika.
„Šį vadinu „Vienaragio skydas“. Jis atsirado po diskusijų apie Šiaurės šalių mitologiją su kitais menininkais. Svarstėme, ką reiškia, kad skandinavų dievo Odino žirgas vaizduojamas su aštuoniomis kojomis? Man jis virto aštuonkoju vienaragiu – žmogaus ego, kurį valdo dvasia ir kreipia ten, kur teisinga, kai žirgas ir raitelis tampa vienu. O skydas – tai žmogų dvasioje sauganti saulė“, – pasakojo Z. Vilutytė.
Ornamentuotame rate einanti moteris – iš Z. Vilutytės kelionės po Indiją. Čia dailininkė pamatė tibetietę su šuniu. Moteris nuėjo sau, bet menininkė negalėjo šio vaizdo pamiršti, kol jo nenutapė.
„Paveikslą vadinu „Žemės vidury“. Nes ten, kur stovi moteris – motina, yra žemės centras, vidurys“, – sakė dailininkė.
Z. Vilutytės kūryboje itin dažnas ornamentas. Žiūrovų paklausta, kodėl šias mandalas tapo, autorė pasiūlė žanrą vadinti lietuviškai – ornamentu. Nes sanskrito kalba mandala ir reiškia apvalų ornamentą, turintį centrą.
„Toks ornamentas nėra vien pastarojo laiko mada. Jis būdingas visoms tautoms, taip pat ir lietuvių – išplėtotas iki pasaulio simbolių. Ornamentą reikia mokėti skaityti, išsiaiškinti, ką reiškia jo detalės. Jį vaizduoti nėra lengva“, – sakė Z. Vilutytė.
Autorės nuotr.
IDĖJA: Paveikslo „Žemės vidury“ idėją Zitai Vilutytei davė Indijoje pamatyta tibetietė.
ERDVĖ: Rūmų palėpę dailininkė Zita Vilutytė išsirinko tinkamiausia erdve savo parodai.
JUNGIMAS: Paveiksluose autorė jungia realias ir simbolines detales.
TIKRUMAS: Šį paveikslą dailininkė pavadino „Vienas lašas“ – kaip pati sakė, tereikia vieno tikrumo lašo, iš kurio viskas išauga.
PASKAITA: Per parodos atidarymą Zita Vilutytė (priekyje) surengė žiūrovams improvizuotą paskaitą apie dailę.
MOTYVAI: Pastelėse vyrauja simboliniai gamtos motyvai.
PERSIPYNIMAS: Grafikos lakštuose persipina gamta ir žmonių figūros.
ORNAMENTAI: Zitos Vilutytės paveikslai – ornamentai į gyvenimą atėjo iš liaudies tradicijų bei ornamentikos studijų.