Naujausios
Dainuojantis teatras iš Kražių
2011 metų pabaigoje keturios dainuojančios ir vaidinančios Kražių krašto moterys – Jūratė Sankauskienė, Vilija Mikalajūnė, Dovilė Šimkutė-Gedminienė, Ilona Bumblauskienė – susibūrė į kolektyvą. Neilgai trukus prie jų prisijungė ir penktoji narė – Rūta Senkutė.
Taip ir gimė iki tol negirdėtas nematytas darinys – dainuojantis teatras, per trumpą laiką spėjęs su įvairiomis programomis aplankyti ne vieną Lietuvos vietovę.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Debiutas Meškuičiuose
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro režisierė Jūratė Sankauskienė dirba su ne vienu kolektyvu, pati dainuoja.
Tačiau dainuojančių moterų penketukui vien dainų pasirodė per maža. „Vis mane ragino ką nors įdomesnio sugalvoti. Taip ir gimė dainuojantis teatras – pasirodymai, kuriuose dainos susipynė su eilėmis ir vaidyba. Buvo labai įdomu visoms, nauja“, – pasakojo dainuojančio teatro idėjos autorė.
J. Sankauskienė parengė pirmąją valandos trukmės programą „Kai kalba širdis“ – apie tauriausią jausmą pasaulyje – meilę.
Naujasis kolektyvas su ką tik parengta programa praėjusių metų pradžioje pasirodė ne saviškiams, bet Šiaulių rajono Meškuičių gyventojams nemažame renginyje. Kražiškes pakvietė Naisių seniūnė.
Įspūdžių iš debiutinio pasirodymo moterys patyrė daug ir įvairių, ne vien teigiamų. Jaudulys buvęs didžiulis. Dar iki pasirodymo, kelionėje, moterys nepaliovė repetuoti.
Meškuičiuose kražiškės buvo pasitiktos atsargiai. Moterys nepyksta – juk nežinojo vietiniai, nei ką jos daro, nei kokia programa. Dažnas ir Kražiuose nebuvęs.
„Bet viskas pasikeitė per mūsų pasirodymą. Žmonės, kiek pastebėjau, ir verkė, ir juokėsi. Kažin ar nors vienas liko abejingas. Salė plojo atsistojusi. Jautėmės savotiškai, buvome susijaudinusios. Supratome, kad savo pasirodymu tikrai pasiekėme žmonių širdis“, – sakė Jūratė Sankauskienė.
Sava kūryba
Per neilgą savo gyvavimo laiką Kražių dainuojantis teatras spėjo parengti ir daugiau įvairios trukmės, skirtingoms progoms tinkamų programų. Pati naujausia – „Aš pažįstu laimę“. Kolektyvas apsilankė ne vienoje Lietuvos vietovėje, išvažinėjo Kelmės rajoną.
Jūratė Sankauskienė pasakojo, jog kolektyvas dažniausiai dainuoja užsienietiškas dainas, tačiau visiems kūriniams lietuviškus tekstus pritaiko kražiškė dainuojančio teatro narė Ilona Bumblauskienė.
Kūrėjos Ilonos eilėmis, tekstais išmargintų užrašų knygelių pilni J. Sankauskienės darbo stalo stalčiai. Tereikia prasmingas, susimąstyti verčiančias mintis sudėlioti į programas.
Moterys pačios rūpinasi savo scenine apranga. Kas kartą, atsižvelgiant į programą, kražiškės atrodo vis kitaip. Jūratė Sankauskienė šypsojosi: „Juodos suknelės – tos pačios, tik aksesuarai, priedai – vis kiti: skrybėlaitės, pirštinės, skirtingų spalvų šalikėliai, kojinės... Fantazijos mums užtenka. Iš paprasčiausių užuolaidų prisisiuvame šalikėlių“.
Scena – kaip altorius
Daug keliaujantis Kražių dainuojantis teatras daugelį dalykų pasidaro tiesiog automobilyje, ant ratų.
„Ir rengiamės, ir dažomės, ir dainuojame. Kol pilamės kurą, repetuojame degalinėse. Sulaukiame ir nustebusių žvilgsnių. Iki pasirodymo būname visokios. Bet į sceną visuomet žengiame susikaupusios, gerbdamas ir žiūrovus, ir save. Galime drąsiai sakyti, kad mums visoms scena – kaip altorius“, – tvirtino ir Jūratė Sankauskienė, ir Vilija Mikalajūnė.
Pasak moterų, scenoje pirmiausia turi būti nuoširdus, suprasti kiekvieną ištartą ar išdainuotą žodį. Nenuoširdumas, poza akmeniu atsimuš į žiūrovų bei klausytojų širdis, ir pačiam atlikėjui atgal sugrįš.
Jaunas kolektyvas jau patyrė ir išbandymų. Pernai vėlų rudenį dainuojantis teatras buvo pakviestas pasirodyti šventėje Kražiuose.
„Taip sutapo, kad aš su Rūta, likus porai savaičių iki renginio, atsidūrėme ligoninėje. Paguldė mus į vieną palatą. Gulime ir dainuojame, repetuojame su likusiomis per atstumą ir savame kailyje netveriame, belaukdamas, kada mus išleis. Būdavo, ateina gydytoja vizituoti, o mes vienu balsu: „Labas rytas, kada mes važiuosime namo?“. Išleido. Grįžusios į Kražius po pietų, vakare jau visos dainavome", – sakė J. Sankauskienė.
Dainuojančio teatro moterys jau mąsto apie kitas, būsimas programas. Metų pradžioje kolektyvo narę Rūtą Senkutę, sulaukusią dukrelės, pakeitė Jurgita Gelumbickienė. Kūrybingoms, aktyvioms kražiškėms netrūksta minčių nei fantazijos.
„Manau, kad dainuojančio teatro laukia graži ateitis“, – sakė Jūratė Sankauskienė.
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro nuotr.
DEBIUTAS: Dainuojantis teatras iš Kražių debiutavo Šiaulių rajone, Meškuičiuose. Moterys sakė, kad jaudulio buvo per akis, tačiau pasirodymas pavyko puikiai, žiūrovai buvo sužavėti neįprasto reginio, salė plojo atsistojusi. (Iš kairės – dainuojančio teatro idėjos autorė Jūratė Sankauskienė, eiles, tekstus programoms kurianti Ilona Bumblauskienė, Vilija Mikalajūnė, Rūta Senkutė (dabar auginanti dukrytę), Dovilė Šimkutė-Gedminienė.)
NUOŠIRDUMAS: Dainuojančios ir vaidinančios moterys teigia, kad svarbiausia scenoje – nuoširdumas. Žiūrovai greitai atsirenka tikrus dalykus.