Naujausios
Dėl dvaro širdies kryžiuojamos špagos
Pakruojo rajono savivaldybė ir Pakruojo dvaro nuomininkas Giedrius Klimkevičius kryžiuoja špagas. Savivaldybė ketina keisti dvaro nuomos sutartis ir nebenori atiduoti nuomininkui centrinių rūmų reprezentacinių salių. Nuomininkas, negavęs žadėtos dvaro širdies, ketina trauktis.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Rūmuose muziejaus nėra
Centriniai Pakruojo dvaro rūmai ir puošniausia juose pirmojo aukšto Ovalioji salė (dar vadinama Baltąja) bei šalia esantys kambariai šiuo metu į dvarą atvykstančių turistų nedžiugina.
Jie yra tušti. Išskyrus ant sienos kabančių kelių ginklų, atgabentų iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus kolekciją, keletą ragų ant laiptinės sienų ir vieną stalą su tautodailininkės siūtomis lėlėmis.
Šios ekspozicijos – Savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus bandymas kurti muziejų. Tačiau muziejaus jau beveik ketveri metai nėra.
Didžioji dalis šių rūmų, naudojant paramos lėšas, buvo rekonstruota dar 2009 metais.
Savivaldybė, užsibrėžusi dvare vystyti turizmo veiklą, tais pačiais metais dvarą, be centrinių rūmų, kalvės ir arkinio tilto išnuomojo UAB „Pakruojo parkai.
Dėl rūmų pirmojo aukšto ir susikirto Savivaldybės bei dvaro nuomininko UAB „Pakruojo parkai“, atstovaujamai direktoriaus Giedriaus Klimkevičiaus, interesai.
Verslininkas nori perimti šį pastatą anksčiau nei numatyta sutartyje, baigti jį remontuoti, teigia siekiantis kuo greičiau ir efektyviau įsukti dvare turizmo verslą.
Savivaldybė aiškina pakeitusi nuomonę ir norėtų reprezentacines sales valdyti pati, nors dvaro nuomos sutartyje numatyta visą dvaro sodybą perduoti 2014 metais.
Dvaras - vieno, rūmai – kito
Prašymus anksčiau išnuomoti visą rūmų pastatą, neišskiriant pirmojo aukšto, rajono merei Astai Jasiūnienei ne kartą rašęs G. Klimkevičius motyvavo tuo, kad „dvaro kompleksas be centrinių rūmų – kaip be širdies. Negali pilnai veikti ir atskleisti senosios dvarų kultūros“.
Tuo tarpu savivaldybės Administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė tvirtina, kad centrinius rūmus reikėtų savivaldybei pasilikti, „nes dvaras – vienintelė ir vertingiausia rajone vieta, ką galima rodyti atvykusiems svečiams“.
Tarybos nario Emilijaus Junevičiaus paklaustas, ką darytų, jei rūmų pirmąjį aukštą pasiliktų Savivaldybė, G. Klimkevičius nedvejodamas atsakė: „Aš traukčiausi. Vienareikšmiškai“.
Išleisti milijonai
Į dvaro sodybą nuo 1998-ųjų yra investuota per 30 milijonų litų (daugiausiai – Europos Sąjungos fondų paramos) valstybės biudžeto ir savivaldybės lėšų. Didžioji šios sumos dalis skirta statinių išorei rekonstruoti bei teritorijai tvarkyti.
Pagal nuomos sutartį (kuri sudaryta 99 metams už 100 litų nuomos per metus), baigus statinių rekonstrukciją Savivaldybė juos yra įsipareigojusi perduoti nuomininkui „Pakruojo parkams“, kuriems tektų rūpintis jų pritaikymu ir įrengimu turizmui – investicijomis rekonstruojant pastatų vidų.
Sutartyje numatyta, kad dvaro nuomininkas iki 2015 metų įsipareigoja investuoti 15 milijonų litų.
Nuo praėjusių metų UAB „Pakruojo parkai“ perduota dvaro 10 pastatų iš 35 registruotų kultūros vertybių registre. Juos perėmusi bendrovė investavo beveik 2 milijonus litų ES paramos ir savo lėšų jų pritaikymui turizmo ir poilsio reikmėms.
Neperduoti – trys priežastys
Nesutarimus tarp Savivaldybės ir dvaro valdytojo imta aiškintis, kai apie juos posėdyje paskelbė Tarybos narys Gediminas Grybė.
Jis pareikalavo, kad rajono merė Asta Jasiūnienė raštu informuotų bręstančio konflikto dėl dvaro rūmų nuomos priežastis.
Merė raštu nurodė tris priežastis, dėl kurių centriniai rūmai kol kas neketinami perduoti nuomininkui.
A. Jasiūnienė aiškina, kad Savivaldybė yra suplanavusi rūmų rekonstruotoje dalyje renginių, kurių atšaukti nebeįmanoma.
Rūmų salėse Savivaldybė yra įrengusi keletą ekspozicijų, todėl perdavusi šias patalpas nuomininkui, pažeistų su ekspozicijų savininkais sudarytas sutartis.
Trečia ir bene svarbiausia priežastimi laikoma, kad UAB „Pakruojo parkai“ nuo 2011 metų „Pakruojo šilumai“ yra skolinga 8358 litų.
G. Klimkevičius šios skolos neprisiima ir tvirtina, kad dujos, priklausančios „Pakruojo šilumai“ yra cisternoje, su „Pakruojo šiluma“ dėl jų naudojimo UAB „Pakruojo parkai“ nėra pasirašę jokios sutarties.
Komisija korupcijos neįžvelgia
G. Grybė buvo vienintelis iš Tarybos narių, kuris dar 2009-aisiais balsavo prieš dvarą išnuomoti parengtą sutartį.
Gindama viešąjį interesą prokuratūra šią sutartį buvo apskundusi teismui. Po kai kurių punktų pataisymų, teismas Savivaldybei ir nuomininkui pasiūlė sudaryti taikos sutartį. Ją abiems pusėms pasirašius, sutartis buvo pripažinta nepažeidžiančia viešojo intereso.
Dabar G. Grybė yra bene vienas aktyviausių Tarybos narių, kad sutartis su UAB „Pakruojo parkai“ nebūtų nutraukta.
„Matau, kad Savivaldybė, laikydamasi centrinių rūmų, taško mokesčių mokėtojų pinigus, o verslininkui yra kaišiojami pagaliai į ratus. Juk visi mato, kaip į dvarą plūsta žmonės, kaip verslininkas juos čia užima“, – redakcijai savo nuomonę dėstė G. Grybė.
Beje, politikas įžvelgia galimų korupcijos apraiškų, viešų ir privačių interesų painiojimą.
„Administracijos direktorius Virginijus Grigonis turėjo nusišalinti nuo pusrūsio patalpų centriniuose rūmuose perdavimo akto sudarymo, kuriame su nuomininku aptariami ir mokesčiai už patalpas, – teigia G. Grybė. – Nes V. Grigonio žmona užsiima verslu, kurio pusrūsyje imsis ir nuomininkas. Kiek yra žinoma, Grigonienės kavinė maitina rajoninių renginių dalyvius, visokius valdžios svečius“, – apie sprendimus, kurie gali įtakoti konkurencijos sąlygų nelygybę kalba G. Grybė.
Tarybos narys ktreipėsi į Korupcijos prevencijos komisiją, bandydamas išsiaiškinti dėl kai kurių verslininkų, atliekančių statybos darbus dvare bei dėl VšĮ „Poilsio ir turizmo centras“, įsikūrusio rūmų pirmajame aukšte, galimo protegavimo.
Komisija tokius įtarimus laikė nepagrįstais.
Rajono merės nuomone, Administracijos direktoriaus pasirašytas su verslininku rūmų pusrūsio perdavimo ir mokesčių nustatymo aktas – neviršija Administracijos direktoriaus įgaliojimų.
Valdininkams verslas nesisekė
Praeitą vasarą Tarybos opozicija paviešino skundą apie dvaro reprezentacinės salės nepagrįstas nuomos nuolaidas, taikytas vienam iš Pakruojo kilusio ministerijos klerko artimųjų pobūviui: vietoje 6000 litų tuomet Kultūros ir viešųjų ryšių skyrius tepaprašė 1200 litų, nepaisė Tarybos sprendimu nustatytų nuomos kainų.
Apie tai rašė „Pakruojo kraštas“ (2012-06-08) „Kas gaudo dvaro rūmų nuomos naudą?“
Po šio plačiai nuskambėjusio skandalo, Savivaldybė padidino reprezentacinės salės nuomos kainas.
Rūmus prižiūrinčių darbuotojų teigimu, dėl pabrangintos nuomos šiuo metu baliai tapo reti.
Pastaruoju metu Savivaldybė ėmėsi dažniau čia rengti nemokamus kultūros renginius.
Darbuotojų išlaikymas ir mokesčiai už patalpų šildymą yra didesni nei gaunamos pajamos už rūmų salės nuomą ir turizmo veiklą.
Rūmų pirmajame aukšte Savivaldybės įkurdinto Turizmo ir poilsio centro duomenimis, praėjusiais metais ši įstaiga priėmė apie tūkstantį turistų.
Autorės nuotr.
ŠIRDIS: Rekonstruoti dvaro centriniai rūmai laikomi viso architektūrinio ansamblio širdimi, kurios nori ir Savivaldybė ir dvaro nuomininkas UAB „Pakruojo parkai“.
NUOMA: 99 metams Pakruojo dvarą išsinuomojęs ir įsipareigojęs jame plėsti turizmo ir poilsio verslą, Giedrius Klimkevičius nebesutaria su Pakruojo savivaldybe, kuri dvaro rūmuose norėtų užsiiminėti muziejininkyste.
ĮŽVALGOS: Tarybos narys Gediminas Grybė įžvelgė rajono valdžios veiksmuose galimų korupcijos apraiškų, tačiau Korupcijos prevencijos komisija to nepatvirtino.