Naujausios
Devyniasdešimtmetė Janina iš Gruzdžių
Smagu, kai žmogaus gyvenimas toks pat ilgas, įvairus, kaip ta ilgiausia metų diena. Tai būtų galima pasakyti apie Gruzdžiuose (Šiaulių rajonas) gyvenančios Janinos Vasiliauskienės, šiemet pažyminčios 90-metį, gyvenimą.
Jei perverstume J. Vasiliauskienės likimo puslapius, tai būtų pasakojimas apie paprastų Lietuvos žemdirbių šeimos dukters gyvenimą istorijos verpetuose. Tai būtų autentiškas liudijimas apie tradicinį moters vaidmenį, nulemtą 20-ojo amžiaus įvykių.
Amžiaus pradžioje Kriščiūnų, Janinos tėvų, šeima siekė turėti tvirtesnį pagrindą po kojomis – žemės. Bet amžiaus viduryje įvairūs valdžios pasikeitimai, užklupęs karas, netektys, pokario buitis ir būtis siekiant išgyventi, tremties patirtys. Noras būti savai gimtinėn sugrįžus, vėliau kolūkinio kaimo kaitos padariniai ir gausios šeimos darnaus auklėjimo rūpesčiai...
Dėliojosi viskas į gyvenimo dėlionę ne savo noru, – dėl melioracijos, paliekant gimtąjį Bagdongirio kaimą Meškuičių apylinkėje ir apsigyvenant su gausia šeima pas vyro krikšto mamą Džiugiuose, Joniškio rajone. Po to, supratus, kad tai nebus savi namai, vietos šeimai ieškojimas Tamošiūnuose, Meškuičių apylinkėje. Ir galiausiai savų namų kūrimas Gruzdžiuose...
Kai viskas susidėlioja į savo vietas, belieka tęsti gamtos ir Dievo skirtąją misiją. Janinai tai pirmiausia mamos misija. Juk užauginti ir į mokslus išleisti devyni vaikai. O tai be galo daug: ir pasirūpinti, ir padėti, ir pakalbinti, ir nuraminti, ir pataisyti, ir pabarti, ir patarti, ir perspėti, pasidžiaugti, priminti, supažindinti, sužinoti, padainuoti, papasakoti... Tiek visko, kad nė pavargti nėra kada...
Prieš porą metų ji Prezidentės buvo apdovanota medaliu už motinystę.
O dabar... Prireikus pagalbos, užtenka pakelti telefoną, ir kas nors iš sūnaus Juozo šeimos, įsikūrusios čia pat, už gatvės, atskubės. Vyriškų rankų prireikus, ne tik sūnus, bet ir anūkai Karolis ar Donatas, taip pat bet kuris iš devyniolikos anūkų niekada neatsisako pagelbėti.
O jei didesni darbai, padėti prisistatys kuris kitas sūnus ar dukra, žentas ar marti. Pasveikinti įvairių švenčių progomis atvyksta jau ir septyni proanūkiai: Lukas, Arnas, Mantas, Ugnė, Greta, Gustas patys išpyškina žodžius, o Kristupas tai darys tik ateityje.
Kiek džiaugsmo matyti jau žiemos pabaigoje savo namo pašalėje iš po sniego iškišant baltas galveles pirmąsias snieguoles. Vėliau praskiria tarsi iš nedrąsumo šiugždančias savo galveles tulpės – suraudonuoja visi kiemo pašaliai. Birželiui artėjant atsiveria visa gėlių grožybė, spalvų ir formų, kvapų gama, kurią vis papildo uogos ir vaisiai. Taip gali gėrėtis visą vasarą. Rudeniop gausėja puošmenų. Naktims šaltėjant, spalvos darosi dar išraiškingesnės.
Pasitinkant Jonines, vasarą kiemo gilumoje stovinti pavėsinė slepia ir nuo kaitrių saulės spindulių, ir nuo netikėto lietaus. Čia Janinai šviesiau skaityti knygą ar pavartyti savo dainų sąsiuvinį, pasišnekučiuoti su užsukusia pussesere, miestelio bibliotekininke ar į tėvų namus grįžusiais paviešėti vaikais, aplankyti atvykusiais anūkais, proanūkiais...
Emilija VASILIAUSKAITĖ-GEDRAITIENĖ
Asmeninė nuotr.
VARDUVININKĖ: Janina Vasiliauskienė daug metų dalyvavo Gruzdžių kultūros namų etnografiniame ansamblyje.