Didėja jaunimo nedarbas

Didėja jaunimo nedarbas

Didėja jaunimo nedarbas

DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė nukėlė dešimtmečiu atgal, kad „pamatytume, kur buvome, ir kur esame dabar“. Nors Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, po truputį ekonomiškai atsigauna, problema mūsų šalyje išlieka nemažas, 12 procentų siekiantis, nedarbas. Daugėja darbo neturinčių jaunų žmonių.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Ne pagal išgales

Nuo 2009-ųjų Lietuvos bendrasis vidaus produktas kilo pakankamai sparčiai, maždaug po 2 procentus per metus. 2004-aisiais, kuomet mūsų šalis įstojo į Europos Sąjungą, vyravo žemų palūkanų normos, žmonės gyveno optimistiniais lūkesčiais. Verslas ketino investuoti, plėstis. Reikėjo naujų darbuotojų – mažėjo nedarbas. Buvo skatinama ne tik taupyti, bet ir skolintis, leisti daugiau pinigų vartojimui.

2007 metais paaiškėjo, jog Lietuva gyvena ne pagal savo išgales. Nekilnojamojo turto kainos augo ypatingai sparčiai.

„Šį įsisopėjusį pūlinį pradrėskė pasaulinė finansų krizė, Lietuva patyrė vieną giliausių nuosmukių visoje Europos Sąjungoje“, – sakė DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Lietuvos ekonomika priklauso nuo išorės rinkų

Pranešėja pateikė Lietuvos bendrojo vidaus produkto struktūras pagal ekonomines veiklas ir teigė, jog ekonominis arkliukas, ištempęs šalį iš giliausios krizės, ir buvo augantis tiek prekių, tiek ir paslaugų eksportas.

„Dabar vėl Lietuva atsigauna, matuojasi Baltijos tigrų kailiukus. Tačiau nereikia pamiršti, kad Lietuvos ekonomika – maža ir siaura, priklausoma nuo išorės rinkų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Didžioji dalis Lietuvos eksporto tenka Europos Sąjungai. Nedarbo lygis bendrijoje – didelis, dešimtadalis darbingų žmonių neturi darbo. Kelerius metus buvo vykdoma diržų veržimosi politika kėlė didžiulį gyventojų nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą.

Geresnių laikų pranašai, pasak I. Genytės-Pikčienės, pasirodė šių metų antrąjį ketvirtį, kuomet Europos Sąjungoje buvo užfiksuotas pirmasis ketvirtinis bendrojo vidaus produkto augimas po šešių ketvirčių recesijos iš eilės.

Nedarbas Rusijoje – 5 procentai, Lietuvoje – apie 12 procentų

Rytų kaimynės Rusijos ekonominė situacija, analitikės teigimu, kelia didžiulį nerimą, ekonomikoje nemažai struktūrinių problemų.

„Rusijoje išnaudojamas tiek darbas, tiek kapitalas, o ekonomika vis viena neauga. Ką reiktų daryti? Manau, investuoti į modernizaciją, ekonominę pažangą. Rusija to nedaro. Materialinės investicijos ne tik nedidėja, bet net mažėja. Be to, Rusijoje stebima aukšta infliacija, valdžia ne ką gali pagelbėti. Rusijos rublis nuo šių metų pradžios euro ir dolerio krepšelio atžvilgiu nukrito 10 procentų. Tiesa, žinome, kaip Rusijos valdžia stengiasi savo verslą apsaugoti nuo importuojamos konkurencijos „, – pastebėjimais dalijosi Indrė Genytė-Pikčienė. Rusijoje ekonomika yra labai pažeidžiama. 70 procentų viso eksporto sudaro naftos produktų eksportas.

Rusijoje nedarbas yra žemas, siekia 5 procentus. Europos Sąjungoje 11 procentų darbingų žmonių neturi darbo, Lietuvoje – apie 12 procentų.

Lietuvoje nedarbas yra aukštesnis negu kitose Baltijos šalyse. Nerimą kelianti tendencija – mūsų šalyje didėja jaunimo nedarbas, kai  kaimyninėse šalyse stebimas atvirkštinis procesas.

Kita problema – esant nemažam nedarbo lygiui, nemažai įmonių susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Pasak Indrės Genytės-Pikčienės, nedžiugina ir demografinė Lietuvos situacija. Emigracijos srautai – neslopsta. Šių metų emigracijos statistika turėtų būti panaši į pernykštę. Malonesnė žinia – vis daugiau žmonių iš užsienio grįžta į Lietuvą.

Mūsų šalyje po krizės darbo užmokestis augo lėčiausiai. Verslas atsigavimo kryptimi pasirinko taupymą. Dabar darbo užmokestis pro truputį pradėjo didėti.

Euro įvedimui gali sutrukdyti biudžeto deficitas

Indrė Genytė-Pikčienė priminė, jog infliacija buvo pagrindinis barjeras, užkirtęs Lietuvai įsivesti eurą 2007-aisiais metais.

 2015-aisiais įsivesti eurą Lietuvai gali sutrukdyti per didelis biudžeto deficitas.

Autorės nuotr.

ĮSPĖJIMAS: DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog nereikia pamiršti, kad atsigaunanti Lietuvos ekonomika yra maža ir siaura, priklausoma nuo išorės rinkų.

SITUACIJA: Pranešėja pateikė sudėtingą ekonominę situaciją Europos Sąjungoje iliustruojančią skaidrę: nedarbo lygis – 11 procentų (Graikijoje ir Ispanijoje – net apie 27 procentus), jaunimo nedarbas – 24 procentai.