Naujausios
Dolomito žvalgai nuo žemės stumia ūkininkus
Pakruojo rajono derlingose žemėse yra plotų, kuriuose nei kas sėja, nei pjauna. Šių sklypų naudotojai moka didžiulius valstybinės žemės nuomos mokesčius, tačiau tos žemės nedirba.
Redakcija išsiaiškino, kodėl netoli Klovainių keli sklypai užžėlė varnalėšomis.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas
Ūkininkai neturi kur plėstis
Klovainių seniūnijoje ūkininkaujantis dvidešimt penkerių ūkininkas šį pavasarį parengė projektą ir, numatydamas savojo ūkio plėtrą, tikėjosi įsigyti daugiau dirbamos žemės.
Jauno vyro viltys sudužo, kai bandė toje pačioje seniūnijoje rasti laisvų valstybės plotų pasėliams.
Laisvos žemės Klovainių seniūnijoje nėra. Taip rodo žemėtvarkininkų planai. Tačiau ūkininkai mato ką kita. Vien Margių kaime nedirbamų valstybinės žemės plotų – ne vienas.
Klovainiečiai kalba apie verslininką iš Klaipėdos, kuris šioje seniūnijoje nuomoja iš valstybės kelias dešimtis hektarų žemės ūkio paskirties žemės, tačiau jos nedirba.
„Užgulęs laiko valstybinę žemę. Kam? Negi ta žemė – tik mokesčius surinkti? O kur dėtis mums, jauniems ūkininkams?" – piktinasi jauni Klovainių vyrai.
Rado apleistus laukus
Apie Klovainių seniūnijos ūkininkų skundus redakcija informavo Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių.
Skyriaus vedėjas Audrius Radeckis ėmėsi aiškintis praėjusių metų pradžioje sudarytas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartis su Antanu Jokumaičiu, verslininku ir ūkininku iš Klaipėdos.
A. Radeckis ir vyriausiasis specialistas Kęstutis Kazlauskas apžiūrėjo klaipėdiečio naudojamus laukus, surašė patikrinimo aktus.
Juose konstatuojama, kad valstybinės žemės naudotojas A. Jokumaitis patikrintuose sklypuose žemės ūkio veiklos nevykdo ir žemės nenaudoja pagal paskirtį.
Sklypuose, už kuriuos valstybei klaipėdiečiui teks pakloti kelis tūkstančius litų nuomos mokesčio, auga daugiametės žolės, kai kur jau želia karklai.
Už tai verslininkui gali tekti mokėti baudas ir prarasti teisę vienerius metus teikti prašymą valstybės žemei naudoti.
Rengėsi kalkinti ir miškus?
Redakcijai paskambinęs A. Jokumaitis įtikinėjo, jog žemes ne tik prie Klovainių, bet ir kitose šalies vietovėse nuomoja tam, kad atliktų dirvų rūgštingumo tyrinėjimus.
Klaipėdietis suskaičiavo, jog Klovainių seniūnijoje nuomoja daugiau nei 20 hektarų valstybės žemės ir tikino, kad šioji yra „privaryta trąšų“ anksčiau ją dirbusių ūkininkų.
Paklaustas, kokia veikla užsiimti ketina išsinuomotuose jau mišku apaugusiuose žemės ūkio paskirties sklypuose, verslininkas pasakojo:
„Svarstėme ir į mišką terpti, bet pasirodė pirmam kartui per sudėtinga“, – apie planus sumažinti miško paklotės rūgštingumą sakė klaipėdietis.
A. Jokumaitis šių sklypų atsisakė redakcijai ėmus domėtis, kodėl nedirbama valstybės žeme negali naudotis vietos ūkininkai. Mat paaiškėjo, kad šie sklypai jau yra įtraukti į vienos dolomito kasyba užsiimančios įmonės detaliuosius planus ir jau patenka į būsimo karjero teritoriją.
Po varnalėšomis – gelmių turtai
Klaipėdiečio pasakojimas apie valstybinės žemės nuomą dėl jos tyrinėjimų, kad ją pagerintų ir mažintų dirvų rūgštingumą, redakcijai nepasirodė realūs. Juolab kad valstybinės žemės plotų, esančių virš naudingųjų žemės turtų, negalima parduoti.
Tokia žemė ūkininkams yra suteikiama laikinam naudojimui.
Prisipažinęs, jog planų iki galo neatskleis, A. Jokumaitis prabilo ir apie kitus planus.
„Klovainiuose žemes nuomojame, nes po jomis yra dolomitas. Pernai mes padarėme brėžinius. Dolomite yra magnio, jis ilgiau išsilaiko dirvoje nei klintmilčiai, todėl magnį sumaišius su dolomitu būtų galima įterpti į dirvas“, – netiesiogiai apie planuojamą dolomito kasybą užsiminė klaipėdietis.
Atvertė kortas
A. Jokumaitis atvykęs į Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad jo vadovaujama UAB „Alfa Omega“ savo lėšomis yra atlikusi dalies Margių dolomito telkinio detalią žvalgybą dėl dolomito išteklių apskaičiavimo.
„A. Jokumaitis Pakruojo skyriui leidimų naudoti žemės gelmių išteklius nepateikė. Todėl jam suteiktuose naudoti plotuose turės būti pjaunama ir akėjama, kol nebus duoti leidimai tą žemę eksploatuoti kitaip“, – apie žemės ūkio veiklai skirtos valstybės žemės naudojimą sako skyriaus vedėjas A. Radeckis.
Dolomitininkų daugėja
„Pastaruoju metu Pakruojo rajono savivaldybės tarybai tenka dažniau spręsti dėl leidimų rengti naujus detaliuosius planus, formuoti sklypus dolomito kasybai", – apie įmones, siekiančias rajone atidaryti dolomito karjerus, sako Pakruojo rajono vyriausiasis architektas Artūras Šukys.
Įmonė, gavusi tokį Tarybos pritarimą, privalėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad sklype žemės ūkio paskirties žemė būtų pakeista į kitos paskirties žemę.
„Galima manyti, kad klaipėdietis į dolomito kasybos rinką pasuko aplinkkeliais, nes valstybė yra numačiusi tvarką ir įstatymus, kaip valstybės žemės ūkio paskirties žemė turi atitekti gelmių turtų naudotojams“, – sakė A. Radeckis.
Anot vedėjo, dolomitininkų aktyvumas tapo labiau pastebimas, kai šalies valstybinės institucijos internetinėje erdvėje paskelbė žemėlapius su gelmių ištekliais.
Pakruojo rajone dauguma tokių sklypų – po žemės ūkio veiklai naudojamais laukais ar miškais.
Autorės nuotr.
PELKĖS: Vietos ūkininkas Arūnas Visockas pastebi, kad yra siekiančių gauti valstybinės žemės, net jei ji dėl drenažo gedimų yra daugelį metų nebedirbama.
KONTROLĖ: Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjas Audrius Radeckis (dešinėje) ir vyriausiasis specialistas Kęstutis Kazlauskas nustatė klaipėdiečio apleistus valstybinės žemės plotus.
VEIKLA: Sklypai žemės ūkio veiklai apleisti daugiametėmis piktžolėmis.