
Naujausios
Dvarviečių parkai virsta malkomis
Susirūpinęs skaitytojas dar prieš mėnesį paskambinęs į redakciją retoriškai klausė, kas galėjo leisti Joniškio rajono Nemeikšių dvarvietės didelį plotą sveikų šimtamečių medžių, augusių pavieniui ir alėjomis, atiduoti myriop – po žiemos medkirčių pjūklai išguldė 70 metų ir senesnius ąžuolus, liepas, kaštonus, klevus, gluosnius.
Nemeikšių dvarvietės parkas su alėjomis jau pjūklų nulinčiuotas. Panašaus likimo per plauką išvengė Malgūžių dvarvietės šimtamečių liepų alėja, esanti už kapinaičių. Laiku įvykiams už akių užbėgo rajono Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, įvertinusi dvarvietės vertingąsias kultūros paveldui savybes. O tada jau medkirčių ranką, iškėlusią pjūklą, laiku sugriebė Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus specialistai, Malgūžių dvarvietę įtraukę į kultūros paveldo registrą, ir uždėjo veto – dvaras su vertinga liepų alėja ir ąžuolų giraite – kultūros paveldo registre, saugomas valstybės, kirsti nevalia – saugoti!
Lina RUDNICKIENĖ
Siūlo galo beieškant
Išvynioti šį painų kamuolį prireikė laiko. Dvi savaites susirašinėjome su Nacionaline žemės tarnyba, tačiau išsiaiškinti schemą, kaip galėjo atsitikti, kad buvusių dvarų parkai tapo miškais, tik šią savaitę padėjo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius.
Pasirodo, kas 10 metų valstybės užsakymu atliekama šalies miškų inventorizacija, kurią organizuoti pavesta būtent Valstybinei miškų tarnybai.
– Rangovai šią inventorizaciją atlieka pasitelkę teritorijos aeronuotraukas, darytas iš lėktuvo. Paprastai jos padaromos metai iki inventorizacijos. Pagal tas nuotraukas miškų inventorizacijos vykdytojas vizito vietoje metu įvertina teritoriją pagal medžių amžių, tankį, užimamą plotą ir kitus rodiklius, numatytus teisės aktuose, kaip miško – taip apleisti, savaiminiais medžiais prižėlę dvarviečių parkai galėjo būti inventorizuoti mišku ir atsidurti miškų kadastre, – įvykių eigą nupasakojo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos specialistės Renatos Remeikaitės, Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. gavo valstybinį užsakymą visiems inventorizuotiems miškams atlikti kadastrinius matavimus.
Pasak Renatos Remeikaitės, sklypų planai buvo suderinti su Joniškio rajono savivaldybės vyriausiąja architekte, o miškų urėdijai priklausantys plotai – su Joniškio miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku. Šie dėję parašus be jokių pastabų.
Įdomu, kad rajono vyriausioji architektė, atsakinga už viso rajono teritorijų planavimą, savo parašu dvarų šimtametes medžių alėjas paverstų miškais, – netikėtas posūkis. Kaip ir Nacionalinės žemės tarnybos Joniškio skyriaus žmonės, patyrę žemėtvarkininkai, žinantys kiekvieną rajono kertelę, kuravę tuos projektus, nė puse žodeliu, nė mažuoju rankos piršteliu neužsistojo, negelbėjo...
Toliau – paprasta ir greita. 2013 metais dvarvietėse suformuoti miško ūkinės paskirties sklypai buvo perduoti Valstybės turto fondui parduoti juos viešuose aukcionuose. Taip pernai aukcione Nemeikšių ir Malgūžių dvaro parkų alėjas, paverstas miškais, įsigijo dvi medkirčių bendrovės UAB “Gerimeda” ir “Žemaitijos medis”.
Medkirčiai taip pat turi priekaištų
Susisiekėme su UAB “Gerimeda” direktoriumi Airidu Asausku. Vadovas tikino, kad nusipirkę 3,49 ha sklypą su mišku, sodu Nemeikšių kaimo dvarvietėje, rado tik peraugusius, perbrendusius medžius, kurių 95 proc. tinkami tik malkoms. Būta ir gerų medžių – šimtamečių liepų, augusių, pasak bendrovės vadovo, “alėjomis nealėjomis”, bet daugiausia – supuvusių kaštonų...
Kas bus su iškirstu sklypu Nemeikšių dvarvietėje, A. Asauskas sakė dar nenusprendę – gali būti, kad želdins iš naujo.
Malgūžių dvarvietės liepų alėjas, paverstas mišku, aukcone įsigijo UAB “Žemaitijos medis”. Medkirčiams, vystantiems tokį verslą, aišku pikta, kad savo leteną ant tų liepų uždėjo Kultūros paveldo departamentas.
– Kiekvieną kartą dalyvaudami aukcionuose vertinam, kokios paskirties yra perkamas sklypas. Malgūžių liepų alėjų sklypas – miškų ūkio paskirties. O tai, pagal mūsų Lietuvos įstatymus, reiškia, kad yra kertamas. Mums tokią teisę garantuoja įstatymas. Mūsų bendrovė pinigus uždirba ne saugodama teritorijas, o gamindama medieną. Kiekvienas dirbam savo darbą. Kai į aikštę iškilo tas reikalas, kad įsigyto miško negalime pjauti, dabar planuojame, pasitelkę teisininkus, bylinėtis. Arba tegu iš mūsų tą mišką ar dvaro parką-alėją atsiperka suinteresuoti asmenys, arba mes jį tikrai išpjaunam, – tokį ultimatumą perdavė A. Asauskas.
Klaidas dar galima atitaisyti
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius sako, kad bet kokiu atveju klaidas galima atitaisyti, o nepagrįstai dvarviečių parkams suteiktą miško žemės statusą panaikinti, išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir grąžinti kultūros, istorijos ir visuomenės poreikiams.
– Lietuvos teritorijos miškų inventorizaciją atliekantys specialistai tikrai nežino kiekvieno kaimo istorijos ir kultūros. Jie tik fiksuoja medžiais apaugusias teritorijas, bet vėliau projektai derinami, kodėl nebuvo reiškiamos pretenzijos? – nesupranta A. Kasperavičius.
Tačiau ir po juodžiausios nakties išaušta šviesus rytas. Pasirodo, šioje istorijoje dar ne viskas prarasta. Klaidas ir šioje vietoje dar galima ištaisyti. Tereikia suinteresuotai pusei – šiuo atveju rajono Savivaldybei su Architektūros, teritorijų planavimo skyriumi priešakyje – kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir motyvuotai išdėstyti reikalo esmę, pateikti pretenziją, kad dvarviečių parkai nepagrįstai priskirti miškams.
Tarnyba atvažiuos įvykio tirti į vietą ir, jei pagal medžių rūšis, faktinį išdėstymą, parko konfigūraciją, gal net išlikusius kokius nors archyvinius dokumentus pasitvirtins, kad tai dvaro parkas, alėja, o ne miškas, klaida bus atitaisyta. O jau tada, rajono Tarybos sprendimu, galėtų tie parkai būti įtraukti į neprivatizuotinų objektų sąrašą, atiduodant juos visuomenės poreikiams.
Kai anuliuojama aukcionu parduoto sklypo procedūra, A. Kasperavičiaus nuomone, turėtų būti, atlyginama ir padaryta žala medkirčių bendrovėms. Tačiau, kaip tai gali būti padaryta, jau kiti teisiniai niuansai.
Autorės nuotrauka
Nemeikšių dvarvietėje iš žaliosios šimtametės oazės liko tik medienos rietuvės.