
Naujausios
Grupė užsipildė per kelias valandas
Į žygį susiruošusius dalyvius iš Joniškio, Žagarės, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų miestų bei rajonų nuo Žagarės dvaro rūmų išlydėjo Joniškio kultūros centro įsigytais žiemgališkais rūbais vilkėję Violeta Tuomaitė (Joniškio kultūros centro saugusiųjų teatro „Žiburys“ režisierė) ir Andrius Petkauskas (Žagarės kultūros centro renginių organizatorius).
Pasak Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausiosios specialistės Giedrės Rakštienės, pakako paskelbti apie planuojamą išvyką socialiniame tinklapyje, ir norinčiųjų per kelias valandas užsiregistravo 60 – lygiai tiek, kiek buvo numatyta vietų su nakvyne, lankomų objektų bilietais, maitinimu. Skambučiai netilo ir vėliau, išbandyti naują maršrutą pageidavo dar bene dvigubai daugiau žmonių.
Žygeiviams buvo išdalintos dvipusės Lietuvos ir Latvijos vėliavėlės, kuriomis, pritvirtintomis prie dviračių, visos kelionės metu sutiktiems praeiviams ir pravažiuojantiems automobiliais buvo siunčiama žinutė apie abiejų šalių bendrą istoriją ir ryšius.
Vietiniai skanėstai ir XII amžiaus pilis
Rekonstruojamu keliu į Tervetę dviračiai skrieja greitai. Pirmas stabtelėjimas – Zelmeni kaime prie kultūros namų ir bibliotekos, kur ant pievelės Bukaišių kaimo gyventoja Irena Pikturnienė išdėlioja savo rankų darbo desertą – vaisių, uogų, daržovių cukatas, pagardintas cukrumi, vanile, cinamonu, imbieru. Latvijoje gimusi, augusi ir iki šiol gyvenanti lietuvė pasakoja šiuo kulinariniu paveldu užsiimanti dar tik dvejus metus. Gamina saldžiarūgščius sveikus skanėstus iš obuolių, vyšnių, moliūgų, cukinijų, svarainių, rabarbarų.
„O, koks geras skonis! Kaip jūs juos ruošiate? Ar iš visų vaisių ir uogų galima pasigaminti?“ – pasipila klausimai. Netrukus moters krepšys ištuštėja, beveik kiekvienas nori parvežti lauktuvių. Juolab kad skanėstų gamintoja nesibrangina – 2 eurai už 150 gramų maišelio turinį.
Toliau kelias veda į Tervetę, entuziastų šeimos Inaros ir Normundo Jerumų atkuriamą XII amžiaus medinę pilį, kurioje eksponuojama didžiausia Baltijos šalyse IX–XIII amžių žiemgalių materialinės kultūros ekspozicija: papuošalai, drabužiai, buities daiktai, nuotraukos, piešiniai, maketai, ginkluotė. Pilies rekonstrukcija atliekama, remiantis Tervetės piliakalnio archeologinių tyrinėjimų rezultatais.
I. Jeruma pasakoja, kad užbaigta Tervetės pilis bus 1000 kvadratinių metrų ploto. Ši vietovė šiek tiek primena lietuvišką Kernavę, nes taip pat viena šalia kitos rikiuojasi kalvos, tarp kurių yra vadinama Šventuoju kalnu, – ten vykdavo ritualai, netoliese stūkso Paukščių kalnas.
Pilies šeimininkė pabrėžia, kad XII–XIII amžiuje žiemgaliai toli gražu neatrodė skurdžiai, jiems, vystantis prekybiniams ryšiams, gerai žinomi buvo šilkas, barchatas; moterys, karingos, puikiai jodinėjusios žirgais, dabindavosi ir iš Bizantijos atkeliavusiais papuošalais. Baltai buvę aukštaūgiai. Atliekant archeologinius tyrinėjimus rastas 180 centimetrų ūgio moters kapas.
Aštresni pojūčiai – naujoje dviračių trasoje
Nuo senovės sugrįžtama į trapią dabartį, nors ir tolimą savo prigimtimi šiaurietiškiems baltų kraštams. Drėgme ir šiluma apgobia Tropinių drugelių namai, kuriuose, sukūrus tinkamą klimatą, laikoma 150–250 skrajojančių egzotiškų drugelių iš Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos. Jie laksto aplink, nutūpdami ant išsiraizgiusių vijoklių, tvenkinėlyje ramiai plaukioja keli vėžliukai.
Ne mažiau savo gamta ir žmonių veiklos derme žavi Tervetės parkas su vis augančiais mediniais nykštukų miestais, žaidimų aikštelėmis, 153 laiptelius turinčiu mediniu apžvalgos bokštu, nuo kurio atsiveria miškingos apylinkės ir laukai. Toliau kelias vingiuoja aplink Tervetės tvenkinį, prie kurio mediniuose nameliuose savaitagliui įsikūrusios vietinių šeimos poilsiauja: maudosi, žvejoja, grilyje gamina valgį.
Ekstremalių pojūčių galima patirti parke įrengtoje naujoje dviračių nuotykių trasoje, kur skriejama per banguojančias, smailais ar laiptuotais kampais kylančias kliūtis. Ši važinėjančius dviračiais pramogų vieta įrengta pagal dviejų šalių Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą. Lietuviška pusė – Žagarės regioninio parko diekcija iš šio projekto dar dviem kilometrais prailgino ilgiausią Lietuvoje medinį lentų taką Mūšos tyrelio pelkėje palei rytinę Miknaičių ežero pakrantę. O surengtas dviračių žygis – paskutinis baigiamasis renginys. Šis išbandytas maršrutas dabar oficialiai bus siūlomas atvykstantiems turistams.
Latvijos valstybinių miškų gamtos parkas Tervetėje yra viena iš turistų labiausiai pamėgtų vietų Latvijoje. Jo plotas siekia net 1200 hektarų, o per visą teritoriją vingiuoja apie 35 kilometrų ilgio takai. 2018 metais parkas minėjo įkūrimo 60-metį.
Grįžtant į Žagarę užsukta į evangelikų liuteronų bažnyčia ir Palen šeimos koplyčią, mažą šeimos vyno daryklą, kurioje kasmet pagaminama nuo trijų iki trijų su puse tonos įvairių vaisių ir uogų vyno.
Augstkalnėje apžiūrėti įspūdingi raudonų plytų dvaro rūmai, kuriuose veikia vidurinė mokykla, bažnyčia.
Sekmadienį dviratininkų žygis tęsėsi jau Žagarėje, apžiūrint istorines miesto gatveles, sinagogas, bažnyčias, „Puodų namą“, dolomito atodangą, Švėtės upės užtvanką, Žvelgaičio piliakalnį, kur juos pasitiko žiemgaliai – „Semigallia“ klubas, prie ežero laukė vaidilutės („Žiburio“ teatro judesio grupė „Mito“), o turgaus aikštėje – persirengėliai prekybininkai („Žiburio“ teatras).
Ištvermingiausieji dar mynė iki Mūšos tyrelio pelkės.