E. Balčiūnaitės tikslas – Tokijo olimpiada

E. Balčiūnaitės tikslas – Tokijo olimpiada

E. Bal­čiū­nai­tės tiks­las – To­ki­jo olim­pia­da

Rad­vi­liš­kio Liz­dei­kos gim­na­zi­jo­je tę­sia­si ke­lio­li­ka me­tų trun­kan­ti tra­di­ci­ja mo­kyk­lo­je su­si­tik­ti su ži­no­mais ša­lies spor­ti­nin­kais.

Šių­me­čia­me su­si­ti­ki­me da­ly­va­vu­si leng­vaat­le­tė Eg­lė Bal­čiū­nai­tė sa­vo pa­grin­di­niu tiks­lu lai­ko 2020 me­tų To­ki­jo olim­pia­dą.

Į su­si­ti­ki­mą Eg­lė Bal­čiū­nai­tė, leng­vaat­le­tė, vi­du­ti­nių nuo­to­lių bė­gi­kė, Pe­ki­no ir Rio De Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­vė, Uni­ver­sia­dos pri­zi­nin­kė, Pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tų da­ly­vė 800 met­rų bė­gi­mo rung­ty­je, Lie­tu­vos re­kor­di­nin­kė, at­vy­ko ką tik grį­žu­si iš Švei­ca­ri­jos, po Šiau­liuo­se vy­ku­sios tre­ni­ruo­tės.

Vieš­nia moks­lei­viams at­sklei­dė sa­vo pa­grin­di­nį tiks­lą – da­ly­vau­ti 2020 me­tų To­ki­jo olim­pia­do­je, ku­riai ji kruopš­čiai ir įtemp­tai ruo­šia­si ir ke­ti­na ne­tru­kus skris­ti į sto­vyk­lą Pie­tų Af­ri­ko­je.

Spor­ti­nin­kei ten­ka daug ke­liau­ti, tad sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą Eg­lė api­bū­di­no fra­ze: „Ma­no na­mai – la­ga­mi­nas“.

Pri­si­mi­nu­si mo­kyk­li­nius me­tus, E. Bal­čiū­nai­tė juo­ka­vo, kad vis­ko ta­da bū­ta. Jau nuo ma­žų die­nų ji bu­vo be ga­lo jud­ri, kie­me ei­da­vo lenk­ty­nių su ber­niu­kais, pen­ke­rius me­tus lan­kė spor­ti­nius šo­kius.

Kai sep­tin­to­je kla­sė­je kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas paaug­lę nu­ve­dė pas spor­to mo­kyk­los tre­ne­rį, pra­si­dė­jo rim­tas dar­bas, ruo­ši­ma­sis įvai­rioms var­žy­boms.

Po pa­mo­kų bė­gi­kė sku­bė­da­vo į tre­ni­ruo­tes, grįž­da­vo vė­lai, kar­tais net už­mig­da­vo ruoš­da­ma pa­mo­kas. Pa­sak Eg­lės, bu­vo aki­mir­kų, kai net ne­be­no­rė­da­vo spor­tuo­ti. Da­bar dar ma­žiau lie­ka lais­vo lai­ko – jos gy­ve­ni­mas skai­čiuo­ja­mas nuo vie­nos tre­ni­ruo­tės iki ki­tos.

„Vi­sa tai iš­mo­ko žmo­gų sa­ve dis­cip­li­nuo­ti, ne­pa­si­duo­ti ir ne­pa­leis­ti va­džių, kai iš­ky­la sun­ku­mų“, – kal­bė­jo spor­ti­nin­kė.

Pa­sak vieš­nios, moks­las jai kaip ir spor­tas yra svar­bus, o mo­kyk­la pri­si­dė­jo prie jos as­me­ny­bės for­ma­vi­mo­si. Kiek­vie­nos var­žy­bos jai yra svar­bios, nes tai – tar­pi­nės sto­te­lės, o kiek­vie­na per­ga­lė lei­džia to­bu­lė­ti.

Pak­laus­ta apie var­žo­vus, E. Bal­čiū­nai­tė tei­gė, kad kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas tu­ri sa­vo stip­ry­bių, tad ji tu­ri ne­ma­žai spor­ti­nin­kų au­to­ri­te­tų.

San­ty­kius su dau­ge­liu var­žo­vų ji api­bū­di­no taip: „Ta­ke­ly­je esa­me bė­gi­kai, o už jo mes – drau­gai“.

Nors lais­va­lai­kio lie­ka ne­daug, leng­vaat­le­tė mėgs­ta skai­ty­ti, ke­liau­ti, ga­min­ti de­ser­tus be cuk­raus. Eg­lė pa­pa­sa­ko­jo, jog tu­ri su­da­ry­tą mi­ty­bos pla­ną, val­go svei­ką mais­tą, ri­bo­ja sal­du­my­nus ir drus­ką, val­go daug dar­žo­vių. Pa­juo­ka­vo, kad kar­tais pačios nu­si­megz­ta ke­pu­rė jai yra pui­kiau­sia me­di­ta­ci­jos for­ma.

Vieš­nia tei­gė su­vo­kian­ti, kad spor­ti­nė veik­la ne­si­tęs am­ži­nai, bet no­ri iš jos išei­ti pa­kel­ta gal­va, atei­ty­je gal­būt ieš­kos ga­li­my­bių pa­dė­ti jau­niems žmo­nėms. Anot pa­šne­ko­vės, su spor­tu ga­li­me ne­šti di­džią ge­rą nau­jie­ną.

Liz­dei­kos gim­na­zi­jo­je jau dau­ge­lį me­tų ski­ria­mas di­de­lis dė­me­sys mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų svei­ka­tos stip­ri­ni­mui, mo­ki­nių spor­ti­nių ge­bė­ji­mų ug­dy­mui, olim­pi­nių idė­jų pro­pa­ga­vi­mui.

2009 me­tais čia su­reng­tas pir­ma­sis su­si­ti­ki­mas su olim­pie­čiais ta­po tra­di­ci­niu. Mo­kyk­lo­je jau lan­kė­si ne vie­nas gar­sus ša­lies spor­ti­nin­kas. To­kie su­si­ti­ki­mai moks­lei­vius mo­ty­vuo­ja siek­ti sa­vo tiks­lų, neiš­si­gąs­ti sun­ku­mų.

Ni­jo­lė AND­RU­ŠAI­TY­TĖ, Gin­tau­ta DAU­NEC­KY­TĖ

Gim­na­zi­jos nuo­tr.

Dve­jų olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­vė, ša­lies re­kor­di­nin­kė leng­vaat­le­tė Eg­lė Bal­čiū­nai­tė (vi­du­ry­je) – jau ke­lio­lik­ta su Liz­dei­kos gim­na­zi­jos moks­lei­viais ir mo­ky­to­jais su­si­tin­kan­ti ži­no­ma ša­lies spor­ti­nin­kė.