
Naujausios
Eibariškių parko ąžuolyną išretins europinis projektas
Eibariškių parke besilankantys radviliškiečiai liko be žado sužinoję, kiek ąžuolų ir kitų medžių rengiamasi išpjauti, ruošiantis įgyvendinti europinį parko pertvarkymo projektą.
Parką pamėgusiems gyventojams nebūtų taip skaudu, jei ąžuoliukai būtų buvę retinami laiku, kai medeliai dar buvo jauni.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Siūloma iškirsti 200 ąžuolų
„Šiaulių kraštas“ jau rašė apie grandiozinius Savivaldybės planus iš esmės pertvarkyti Eibariškių mikrorajone esantį parką, sutvarkyti ir ten esančią vienintelę miesto maudyklą.
Tam ketinama pasinaudoti Europos Sąjungos fondų parama. Planuojama bendra projekto vertė – apie 800 tūkstančiai eurų. Dalį lėšų tektų prisidėti Savivaldybei.
Eibariškių parko kraštovaizdžio tvarkymo projektas jau kelis kartus buvo pateiktas svarstyti visuomenei, tačiau gyventojų ažiotažo jis sulaukė tada, kai parke buvo pastebėti kirsti pažymėti medžiai. Tarp jų – ir daug dailiai nuaugusių ąžuolų.
Parko želdinius praėjusiais metais inventorizavusi UAB „Želdynų vizija“ jame priskaičiavo bemaž 3,5 tūkstančio įvairių medžių, tarp kurių – ir 660 ąžuolų.
Anot vertintojų, Eibariškių parke apie 80 procentų medžių ar jų kamienų būklė yra gera, per 2 procentus – bloga ir per 3 procentus – labai bloga.
„Detaliai išanalizavus parko būklę nuspręsta, kad dėl objektyvių priežasčių artimiausiu metu reikėtų pašalinti 1009 medžius ir 36 medžiakrūmius ar atskirus jų kamienus“, – rašoma vertintojų pateiktoje ataskaitoje.
Anot dendrologų, kirtimų metu būtų visiškai pašalinta beveik penktadalis medžių ir beveik šeštadalis visų parke augančių medžiakrūmių.
Tarp rekomenduojamų iškirsti medžių – 221 ąžuolas.
Kai kurie medžiai būtų kertami esant būtinybei (kelia pavojų ir panašiai), o kai kurie – projektiniais tikslais (dėl erdvių formavimo, infrastruktūros, didėjančio pasvirimo, vertingesnių rūšių stelbimo, naikinant invazinius sumedėjusius augalus ir kita).
Projektiniais tikslais, anot vertintojų, reikėtų iškirsti 135 geros ar jai artimos būklės paprastuosius ąžuolus. To esą reikėtų, norint išformuoti nuo pasodinimo išlikusias griežtas ąžuolų eiles, atverti tris rutulio formos individus bei padėti formuotis galingiems parkiniams medžiams su beveik žemę siekiančiomis lajomis.
Pasipylė priekaištai
Gyventojų ažiotažas dėl planuojamų išpjauti ąžuolų persikėlė ir į socialinius tinklus. Radviliškiečiai piktinosi, kad ruošiamasi išpjauti jų sodintus ąžuolus, kuriuos jie aplanko kartu su šeimomis.
Viena radviliškietė pasidalijo ir ąžuolyno, kuris bus išretintas, garbei sukurtu eilėraščiu.
Gyventojus piktino tai, kad medžiai nebuvo išretinti tada, kai nuo pasodinimo nebuvo praėję tiek daug metų.
„Suprantu, kad pasodinti medeliai gali neprigyti. Kai kuriuos iš jų gali pagraužti žvėreliai, todėl visada jų sodinama daugiau.
Bet jeigu tai ne miškas, o parkas, po kiekvieno sodinimo turi būti vykdoma nuolatinė sodinukų priežiūra ir parko formavimas: medeliai retinami, šalinami ligoti medeliai. Parke privalo būti šeimininkas“, – redakcijai sakė parke su anūkais sutiktas senjoras Kazimieras, prieš kelis dešimtmečius dalyvavęs parko sodinimo talkoje.
„Parkas nebuvo tinkamai prižiūrimas“
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Valuckas sutiko su gyventojų teiginiu, jog pasodinus parką, jis nebuvo tinkamai prižiūrimas.
„Ąžuolyno augimo procesas turėjo būti valdomas priklausomai nuo to, ką mes norim turėti: Šervudo girią ar poilsio parką su sporto, žaidimų aikštelėmis. Bet rajone nėra arboristo, kuris prižiūrėtų, kaip formuojamos medžių lajos, nėra landšafto architekto“, – teigė A. Valuckas.
Architektas nežinojo, kada parko medžiai jau bus kertami ir kas juos sužymėjo, tačiau medžių kirtimo planai esą kelis kartus buvo pristatyti ir visuomenei, ir Savivaldybei.
Rajono Želdynų priežiūros ir tvarkymo komisijai vadovaujančios specialistės Valentinos Grinienės teigimu, projektas turės būti derinamas su Vilniaus aplinkos apsaugos agentūra. Su komisija jis derinamas nebuvo – komisijos nariai dalyvavo tik jo pristatymuose.
Pasak V. Grinienės, už parko priežiūrą atsakinga miesto seniūnija, kurios teritorijoje yra parkas.
„Bet ten trūksta darbuotojų – su už pašalpas atidirbančiais žmonėmis daug nepadarysi. Jei būtų lėšų, būtų galima samdyti priežiūros tarnybas“, – teigė V. Grinienė.
Daugiau nei du dešimtmečius Radviliškio miesto seniūnijoje inžiniere apželdintoja dirbanti Rita Mankutė patikino, kad, jai pradėjus dirbti, pagrindinė parko dalis jau buvo apsodinta ir seniūnija kartu su talkininkais jį tik papildė. Pirmasis parko projektas, anot jos, buvo parengtas berods 1991 metais.
„Anksčiau būdavo sodinami mažesni medeliai, paliekant tam tikrą rezervą, jei dalis jų neprigytų. Ta pagrindinė senųjų medžių grupė ir liko neliesta. Specialaus retinimo ten nebuvo, nebent kas kokį medį nulauždavo. Patvarkydavom tik jų lajas“, – redakcijai sakė inžinierė.
Buvęs ilgametis Radviliškio miškų urėdijos urėdas Juozas Eismontas, kartu su kitais miškininkais sodinęs Eibariškių parko medžius, irgi patvirtino, kad laikas, kai parkas turėjo būti formuojamas, jau seniai praleistas.
„Parką reikėjo formuoti iš pradžių ir nuolat. Tą turėjo daryti miesto viešąsias erdves prižiūrinti seniūnija. Nelabai žinau apie dabartinę situaciją, bet jei yra naujas projektas ir jeigu jį įgyvendinus, rezultatas bus geras, tada gal geriau turėti šiuolaikiškai sutvarkytą parką, negu nieko?“ – svarstė miškininkas.
Autorės nuotr.
Nemažai Eibariškių parko medžių jau sužymėti spalvotais dažais.
Laiku neišretintas ąžuolynas tapo tankiu miškeliu.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Valuckas: „Ąžuolyno augimo procesas turėjo būti valdomas“.