Eigulio laimė – matyti išugdytą mišką

Eigulio laimė – matyti išugdytą mišką

Eigulio laimė – matyti išugdytą mišką

Jei nori būti laimingas visą gyvenimą – sodink medžius. Taip sako miškininkai. Rozalimo girininkijos eigulys Mečislovas Pocius medžius sodina daugiau kaip pusę savo gyvenimo, o apie laimę sako: „Kai viskas, ką turėjai padaryti, yra padaryta gerai“.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Įvertinimo nesitikėjo

Rozalimietis miškininkas Mečislovas Pocius – pirmasis Pakruojo urėdijos istorijoje pelnęs šalies Vyriausybės padėką už gerą darbą. Praėjusį savaitgalį švenčiant profesinę šventę eiguliui M. Pociui Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius spaudė dešinę.

Šiam apdovanojimui eigulį pristatė Pakruojo miškų urėdija, realiausiai galinti vertinti specialistų profesionalumo ir atsakomybės svarbą siekiant užsibrėžtų rezultatų.

Tie rezultatai Rozalimo girininkijoje iš tiesų nemenki: praėjusiais metais ši girininkija pripažinta geriausiai šalyje vykdanti ugdomuosius kirtimus, o Rozalimo miško parke nutiesti pažintiniai takai, įrengtos poilsiavietės.

Pakruojo miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius tvirtina, kad tokių sutelkto darbo pasiekimų nebūtų be rozalimiečio eigulio M. Pociaus rankų.

„Buvau nustebintas. Nesitikėjau, kad savo kukliu darbu būsiu nusipelnęs Vyriausybės padėkos. Gal yra už mane ir labiau to nusipelniusių“, – prisiminęs Miškininko dienos iškilmes Kaune „Pakruojo kraštui“ prisipažino M. Pocius.

Pirmajam miškui – 30 metų

M. Pocius į Rozalimo girininkiją dirbti atėjo 1983-aisiais. Dabar 57-erių vyras prisimena, jog anuomet pirmieji jam patikėti jaunuolyno ugdymo darbai buvo 132-ajame kvartale – už buvusios Paežerių estrados.

„Tame kvartale teko atsodinti neprigijusius medelius, pašalinti nereikalingas atžalas, žolę. Tie medeliai tuomet buvo gal 20 centimetrų aukščio, o dabar eglynas – o-o-o“, – nusijuokia eigulys. – Šiame kvartale jau gaminama mediena“.

O kitais metais 135-ajame kvartale – kitapus kelio Pakruojis–Smilgiai, nuo Rozalimo, teko vykdyti miško kultūrų priežiūros darbus. Tada čia pasodintiems medeliams buvo 4–5 metai, o dabar iš jų gali rąstus pjauti. O kiek ten baravykų rasta“, – nusijuokia eigulys, užsimindamas, jog miškas jam – ne tik mediena.

Tačiau bene įspūdingiausiu sau darbo biografijoje mišku M. Pocius laiko tas vietoves, kur prieš 30 metų miško plotus buvo galima matyti tik planuose.

Aprodydamas savo valdas netoli Rozalimo miestelio, eigulys pasakoja: „Čia man teko ne tik miško sodinukus sodinti, bet ir žemę paruošti“, – tarybinius laikus, kai eiguliams tekdavo imtis ir miško darbininko pareigų, prisimena M. Pocius.

Miškų, kur prieš trisdešimt metų tose vietose buvo pliki išnaudoti žvyro karjerai, per M. Pociaus darbo trisdešimtmetį atsirado ne vienas. Šiandien ne tik pats eigulys, bet ir vietos gyventojai džiaugiasi prie Šukionių ir netoli Meldinių ošiančiais jaunais beveik trijų dešimčių metų pušynais.

„Iš savo patyrimo galiu patvirtinti, kad Lietuvoje miškingumas didėja. Juk tai yra numatyta ir Vyriausybės programoje,“ – savo profesine veikla džiaugiasi rozalimietis.

„Negaliu numoti ranka“

Taip susiklostė, kad Rozalimo girininkijoje daugelį metų dirbo savo profesijai atsidavę žmonės.

Anot Pakruojo miškų urėdo Kazio Gudo, per dešimtmečius čia nusistovėjo aukšta darbo kultūra, lėmusi geriausių pasiekimų ugdant ir prižiūrint jaunuolynus.

M. Pocius sako, kad eigulio darbo specifika, šiandien gerokai skiriasi nuo anuometinių laikų. Mat tada eiguliai, žiemą kartu su miško darbininkais imdavo į rankas kirvį, pjūklą ir gamindavo medieną.

„Dabar tai atlieka rangovai, eiguliui lieka tik prižiūrėti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai"–, apie šiandienines pareigas kalba ilgametis miškininkas.

Kai prieš gerą dešimtmetį miškininkai, švęsdami profesinę šventę, surengė benzininio pjūklo ardymo konkursą, rozalimietis eigulys su šia užduotimi susidorojo mikliausiai ir užėmė pirmąją vietą.

„Eiguliui reikia viską mokėti – maža kokios pagalbos miške gali prireikti“, – paaiškina patyręs miškininkas.

Pokalbis pakrypsta apie žmogaus savybes, kurių reikia geram miškininkui. Pašnekovas susimąsto: „Nežinau, bet jei matau, kad darbas atliekamas neteisingai, negerai, negaliu numoti ranka ir praeiti pro šalį. Gal senstu...?, – savaip bando paaiškinti atsakomybės jausmą, be kurio geru miško šeimininku tapti nebūtų lemta.

O paklaustas kas yra miškininkui laimė, eigulys daug negalvojęs atsako: „Laimė – kai viskas ką turėjai padaryti, padaryta gerai“.

Autorės nuotr.

ATSAKOMYBĖ: Eigulys Mečislovas Pocius sako, kad be išsiugdytos atsakomybės geru miškininku netampama.

MIŠKAS: Prieš tris dešimtmečius eigulio sodintas ir išugdytas miškas išaugo ir subrendo medienos gamybai.