
Naujausios
Ekstremali situacija nesibaigia
Trečiadienį konstatuota, kad ekstremali situacija apnuodytame Petraičių tvenkinyje nesibaigia. Jame dar likusias žuvis pavesta gelbėti žvejų mėgėjų draugijos nariams. Toliau bus atliekami tyrimai, aiškinantis, kokiomis medžiagomis užterštas vanduo. Visuomenei teberekomenduojama nevartoti maistui žuvies iš Petraičių tvenkinio.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Reikia daugiau tyrimų
Jungtinės Pakruojo ir Radviliškio savivaldybių ekstremalios situacijos valdymo komisijos posėdyje pateikta informacija, kad gyventojų šulinių vandens tyrimai geri – cheminės taršos nenustatyta, tik kiek padidėjęs nitratų kiekis.
Pakruojo maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė Valentina Svečiulienė informavo, kad pavojingų cheminių medžiagų nerasta ir ištirtose Petraičių žuvyse.
Tačiau „Pakruojo kraštą“ jau praėjusią savaitę pasiekė kalbos apie kritusią Petraičių žuvimis pašertą kiaulę, apie sunegalavusius žmones, ragavusius tokios žuvies.
„Veterinarijos gydytojas pateikė informaciją, kad kiaulė nekrito, tik buvo, liaudiškai kalbant, apsiėdusi žuvies atliekų. Taisyklės iš viso draudžia kiaules šerti maisto atliekomis, gyvulys galėjo susirgti nebūtinai nuo žuvies. O valgyti ar ne susigautas gaištančias žuvis – pačių žmonių sprendimas“, – sakė V. Svečiulienė.
Trečiadienį posėdžiavusi komisija priėmė sprendimą nerekomenduoti žuvies iš Petraičių tvenkinio naudoti maistui. Tokios žuvies prisigaudžiusiems žmonėms patariama palaukti, kol bus atlikti papildomi tvenkinio vandens tyrimai.
Praėjusią savaitę tvenkinio dugną tyręs priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos naras informavo vandenyje pajutęs putas sudarančios medžiagos kvapą. Savaitgalį aplinkosaugininkų dėmesį atkreipė Obelės upėje prie užtvankos pradėjusios formuotis putos. Jos iki ketvirtadienio buvo sulaikomos užtvaromis ir išsemiamos.
Nežinoma, kodėl svyruoja vandenyje ištirpusio deguonies kiekis – jis vėl nukritęs iki 0,28 miligramų litre.
Su situacija supažindinti komisijos posėdyje dalyvavę Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis, aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas bei direktoriaus pavaduotoja Aldona Margerienė. Jie informavo, jog iki šiol turimomis priemonėmis nenustatyta, kuo užterštas Petraičių tvenkinys. Todėl vandens pavyzdžiai bus imami ir tyrimai tęsiami kitoje laboratorijoje, pagal kitokias nei anksčiau naudotos metodikas.
Šiaulių aplinkos apsaugos departamentas jau anksčiau buvo išplatinęs pranešimą, kad gesinant „Gairelitoje“ kilusį gaisrą naudota nuodinga žuvims, aplinkoje nesuyranti medžiaga, sudaranti putas.
Trečiadienio ekstremalios komisijos posėdyje informuota, kad didžioji dalis šios medžiagos buvo atvežta iš Visagino. Iš ugniagesių gelbėtojų pareikalauta pateikti putokšlio pavyzdį tyrimams.
Žuvis gelbėjo ne vien pakruojiškiai
Nuo šeštadienio ryto iki antradienio pavakarės vyko Petraičių tvenkinio žuvų gelbėjimo akcija, į kurią buvo sukviesta ir visuomenė.
Rajono žvejų mėgėjų lyderis Mykolas Arcimavičius skaičiavo, jog net Vėlinių dieną prie tvenkinio buvo atvažiavę dvylika ekipažų gelbėtojų. Tądien savanoriai sugavo ir į švarius vandenis išvežė apie pusantros tonos žuvų, daugiausiai karosų.
Nuo šeštadienio iš Petraičių tvenkinio buvo iškelta daugiau kaip 7,7 tonos žuvų.
Kiek talkininkų sulaukta, M. Arcimavičius sakė dar iki galo nesuskaičiavęs. Visą praėjusį savaitgalį prie tvenkinio dirbo dešimtimis mašinų atvažiavę savanoriai ne tik iš Pakruojo rajono. Žmonės dalyvauti gelbėjimo akcijoje organizavosi ir socialiniuose tinkluose, kviesdami prisidėti draugus, pažįstamus. Savo atstovus atsiuntė Pakruojo rajono seniūnijos, prie tvenkinio dirbo ir Lygumų seniūnijos (jos ribose yra Petraičiai) seniūnė Iveta Ovsiukienė.
Ne visi prisijungusieji prie gelbėjimo akcijos turėjo reikiamą įrangą. M. Arcimavičius jiems išdalijo paskutinius Pakruojo parduotuvėse rastus ir nupirktus graibštus, ilgus guminius batus.
Pirmadienį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas išplatino informaciją, jog prie Petraičių tvenkinio sulaikytas keturiasdešimt penkerių Kelmės rajono gyventojas su dvibridžiu tinklu. Vyras tvirtinęs, kad šiuo tinklu naudojasi savo reikmėms ir atsivežė jį, prisidėdamas prie gelbėjimo akcijos. Tačiau už tai, kad turėjo neregistruotą, pagal taisykles nepaženklintą tinklą, kelmiškiui buvo surašytas protokolas, jam gresia iki 289 eurų bauda.
M. Arcimavičius sakė, jog kelmiškio padarytas nusižengimas – formalus.
„Brakonieriai ne su tokiais tinklais tvenkinius niokoja. Ekipažas vyrų iš Kelmės atvažiavo, vedini gerų norų. Tačiau pasielgė spontaniškai – neužsiregistravo mūsų draugijoje kaip gelbėjimo akcijos dalyviai, neišsiaiškino, kokią įrangą galima naudoti. Ir įstatymiškai buvo įvertinti, kaip pažeidėjai“, – sakė M. Arcimavičius.
Iš viso per porą savaičių iš Petraičių tvenkinio išgelbėta daugiau kaip devyniolika tonų žuvų.
Nuo šios savaitės gelbėjimo darbus pavesta tęsti draugijos nariams. Pratęstas draudimas žvejoti Petraičių tvenkinyje, prie jo toliau patruliuos aplinkosaugininkai.
Autorės nuotr.
INFORMACIJA: Komisijos vadovas Pakruojo aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Gediminas Cinkutis (kairėje) pateikiamą informaciją papildė tvenkinio apylinkėse darytomis fotografijomis.
„Šiaulių krašto“ skaitytojo nuotr.
GELBĖTOJAI: Petraičių tvenkinio žuvis gelbėjo dešimtys žmonių iš kelių rajonų.
REZULTATAI: Pakruojo žvejų mėgėjų lyderis Mykolas Arcimavičius (dešinėje) skaičiuoja, kad per keturias akcijos dienas iš apnuodyto tvenkinio išgelbėta ir į švarius vandenis perkelta beveik aštuonios tonos žuvų.