Naujausios
Filme apie Donelaitį atgijo XVIII amžiaus kostiumai
Praėjusį penktadienį Kelmės mažajame teatre pristatytas dokumentinis-vaidybinis filmas „Donaleitis. XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“. Inesos Kurklietytės ir Ramūno Abukevičiaus filme vaidino ir keletas Kelmės mažojo teatro aktorių.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kitoks Donelaitis
Į filmo apie Donelaitį pristatymą Kelmės mažajame teatre susirinko pilnutėlė salė žiūrovų.
Filmo dokumentinių scenų režisierius, Kristijoną Donelaitį įkūnijęs Ramūnas Abukevičius prieš filmo peržiūrą sakė, jog Donelaitį mes labiausiai pažįstame kaip „Metų“ autorių. Bet jam atrodo, jog amžininkai jį pažinojo kiek kitokį. Tą, kitokį Donelaitį, skaitydamas įvairius išlikusius jo įrašus, užrašus, laiškus, R. Abukevičius ir pabandė sudėlioti.
Į kelmiškius kreipėsi pats lietuvių literatūros klasikas, pastorius, barometrų ir muzikos instrumentų meistras jį įkūnijusio Ramūno Abukevičiaus lūpomis.
Tarytum kilo prieš akis XVIII amžiaus Mažoji Lietuva. Su didžiausiomis nedorybėmis, nuodėmėmis, savo giesmes baigusiomis lakštingalomis ir žmogeliais, baigiančiais valgyti lašinius bei dešras. „Ir dūna jau baigias, o rugiai dar nenoksta. Kas bus iš mūsų?“ – rašė laiške kažkada, prieš porą šimtmečių, Donelaitis. Pastorius apgailestavo dėl daugybės didelių nelaimių ir dėl to, kad nuo ne mažiau nudirbtų mechanikos darbų visiškai susigadinusios rankos.
Donelaitis prašė neužmiršti lietuvių kalbos vokiškame krašte, jokio paaukštinimo nepriimti. „Gerų lietuvių šiais laikais – reta. Nuoširdžiai linkiu ne tokios vietos, kaip Tolminkiemis“, – rašė.
Atkūrė vienuolika kostiumų
Dokumentinis-vaidybinis filmas „Donaleitis. XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ pateikė įvairios informacijos – ir istorinės, ir etnografinės, ir literatūrinės. Tačiau, pasak filmo kūrėjų, per K. Donelaičio „Metus“ norėta pristatyti ir to meto šventinius kostiumus.
Filme atkurta vienuolika – dešimt suaugusių ir vienas vaikiškas – šventinių XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos tautinių kostiumų. Su tokiais drabužiais žmonės eidavo į vestuves, bažnyčią, su tokiais ir į karstus atguldavo. Šventiniais kostiumais filme aprengti ir K. Donelaičio poemos „Metai“ personažai. Lietuvos muziejų fonduose nėra sukaupta daug XVIII amžiaus kostiumų detalių, nėra ir visos to laikotarpio komplektacijos. Remtasi įvairiais vario raižiniais, iliustracijomis.
Seniausios žinios apie Mažosios Lietuvos drabužius minimos XVII amžiuje, Teodoro Lepnerio ir Mato Pretorijaus darbuose, Friedricho Samuelio Bocko „Rytų ir vakarų Prūsijos karalystės ūkio istorijos tyrinėjimuose“. Ornamentų išlikę XIX amžiaus pradžios, pirmojo lietuvių etnografinės ikonografijos kūrėjo Eduardo Gizevijaus piešiniuose.
Šventinius kostiumus atkūrė dizainerė-tekstilininkė Danutė Keturakienė. Vaidybinėse filmo scenose matomi ir vyžoti būrai. Ir į vestuves neprašyti įsibrovę Slunkius su Pelėda paprastais drabužiais apsirengę.
Filme kūrėjai stengėsi parodyti ne tik šventinius kostiumus, bet ir supažindinti su jų atsiradimu. Šių dienų meistrai, išlaikę senąsias amatininkų tradicijas, filme kerpa avis, karšia, verpia vilnas, audžia, siuvinėja ir panašiai.
Atkurtų kostiumų nuotraukos, iškarpos, kaip kostiumus pasisiūti, kitą mėnesį suguls į albumą-bukletą, bus pridedamas ir filmo kompaktinis diskas.
Filmas jau sulaukė įvertinimo. Amerikoje, Los Andželo nepriklausomo kino festivalyje „Donaleitis. XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ pelnė sidabrinį apdovanojimą-premiją.
Vaidino ir kelmiškiai
Filme vaidino ir profesionalūs aktoriai, ir mėgėjai, ir vaikai, ir garbingo amžiaus žmonės.
Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas džiaugėsi, jog ir kelmiškiai artistai Zina Armonienė, Rasa Sapragonienė, Gediminas Trijonis, Česlovas Brazinskas, Arnas Arlauskas ir pats režisierius turėjo galimybę dalyvauti filmo kūrimo procese, sukurti K. Donelaičio būrų personažus.
„Dėkingi esame šitiems entuziastams, kurie beveik iš nieko, su mažiausiais pinigėliais šiais laikais padarė filmą. Tokiai avantiūrai reikia tam tikros dozės beprotybės. Filmo režisieriai, kiti kūrėjai tą turi“, – sakė A. Armonas.
Pasirinktas Kleboniškio kaimas
Filmo režisieriai Inesa Kurklietytė ir Ramūnas Abukevičius sakė, jog nuo filmo idėjos – atkurti XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą – iki galutinio rezultato praėjo maždaug aštuoneri metai.
„Pirmieji kadrai nufilmuoti 2010-aisiais. Kai kurių scenų filmavimas, tiesa, truko po kelias dienas“, – sakė R. Abukevičius.
Vietos filmavimui paieškos vedė po Aukštaitiją, Kelmės apylinkes, užtruko. Galiausiai pasirinktas Kleboniškio kaimas Radviliškio rajone.
Autorės nuotr.
DONELAITIS: Prieš filmo pradžią į susirinkusiuosius su savo žodžiu kreipėsi pats Kristijonas Donelaitis – aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius.
KŪRĖJAI: Į filmo pristatymą Kelmės mažajame teatre atvyko ir jo vaidybinių scenų režisierė Inesa Kurklietytė bei dokumentinių scenų režisierius, Donelaičio vaidmenį sukūręs Ramūnas Abukevičius (pirmas iš dešinės. Šalia – Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas.)
KELMIŠKIAI: Dokumentiniame-vaidybiniame filme apie Kristijoną Donelaitį vaidino ir kelmiškiai (iš kairės): Gediminas Trijonis, Česlovas Brazinskas, Arnas Arlauskas, Zina Armonienė, Rasa Sapragonienė. (Nuotraukoje nėra filme Dočį įkūnijusio Algimanto Armono.)