
Naujausios
Respublikinės šventės tema buvo linai, tad jie ir tapo svarbiausiu akcentu: iš linų nupintas vainikas papuošė, prisimenant tradicijas, namų šeimininkės vaidmenį atlikusios Sidonos Šimaitienės galvą, o iš jos rankų linarūtės baravedei vedlei Staselei Karklienei uždėtas jurginų vainikas. Dalyviams dovanų įteikti sėmenų maišeliai ir puokštelės bei specialūs medaliai.
Iš viso tą dieną pasirodė 15 kolektyvų: „Gegužraibė“ iš Panevėžio rajono Velžio kultūros centro, „Degulė“ iš Raseinių rajono, Pasvalio rajono Vaškų kultūros centro folkloro ansamblis „Kor,s“ ir Nairių kultūros centro atstovai „Gija“, Pakruojo rajono Pamūšio folkloro ansamblis „Pamūšis“ ir Mikniūnų kapela „Sodžiaus aidai“, padėjusi sutikti visus svečius, Šakių rajono kolektyvas „Santaka“ iš Sintautų, Radviliškio rajono Pociūnėlių kultūros namų „Garduva“, kaimyninės Latvijos – Bauskės „Vescaule“. Daugiausia kolektyvų suvažiavo iš Joniškio rajono. Tai – Rudiškių „Rudbala“, Joniškio „Kupars“, Skaistgirio folkloro ansamblis, Žagarės „Švėtė“, Žvelgaičių kapela ir šeimininkai – Kirnaičių „Klėčia“.
Į renginį kiekvienas kolektyvas atsivežė ir maisto produktų su linų sėmenimis: būta duonos, užtepėlių, kastinio, pyragų, sausainių ir kitų gardumynų.
Duoną iš ruginių ir kvietinių miltų tą dieną pačiame renginyje kepė ir šeimininkė Sidona Šimaitienė. Po kelių valandų renginiui persiritus į antrą pusę visi jos, dar šiltos, galėjo paragauti. G. Andrašiūnas džiaugiasi duonos kepėją netikėtai suradęs interneto platybėse, o paskui paaiškėjo, kad Kalnelio kaime gyvenanti moteris dar ir dainuoti mėgsta. Tad netrukus ji prisijungė prie Kirnaičių folkloro kolektyvo „Klėčia“.
Kad visi ne tik paragavę, bet ir sotūs būtų, pasirūpino kirnaitiškis Virgis Katilius, viręs perlinių kruopų ir žirnių košę su šonine bei morkomis.
Pasak G. Andrašiūno, kiekvienais metais šiai šventei parenkama viena pagrindinė tema: šienapjūtė, rugiapjūtė, o šįkart – linarūtė. Viskas daroma, prisimenant tradicijas, apie kurias renginio organizatorius sužino iš senųjų gyventojų, o ypač daug parsiveža iš apsilankymų pas žinomą etnografę, tautosakos puoselėtoją ir rinkėją, visų vadinamą Šeduvos baba, Emiliją Brajinskienę.