Naujausios
Gaisrai dažniausiai kyla dėl neatsargaus elgesio
Pernai rajono teritorijoje kilo 97 gaisrai, žmonių žūčių išvengta. Užpernai 101 gaisre žuvo žmogus, du buvo traumuoti. Gaisrų kilimo priežastys lieka tos pačios, dažniausiai ugnis įsiplieskia dėl neatsargaus elgesio.
Ugnį įžiebė ir žaibas
Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia gaisrų kilo gyvenamajame sektoriuje: 16 gaisrų kilo gyvenamuosiuose namuose, ūkiniuose pastatuose – 23, vienąsyk ugnis įsiplieskė daugiabutyje name. 10 kartų degė transporto priemonės, 20 gaisrų kilo atvirose teritorijose.
Pagrindinė gaisrų kilimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Dėl šios priežasties kilo 37 gaisrai. Neatsargus rūkymas sukėlė tris gaisrus, dėl elektros įrangos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilo devyni gaisrai, dėl krosnių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimų – aštuoni, dėl dujinių prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimų – du, dėl gedimų automobilio kuro sistemoje – penki gaisrai. Nustatyta dešimt padegimų.
Trys gaisrai kilo dėl žaibo iškrovos. Penkis kartus ugnis įsiliepsnojo savaime. Vieną gaisrą sukėlė mažamečiai vaikai, neatsargiai išdykaudami su ugnimi.
Labiausiai nukentėjo Kelmės miestas ir Kukečių seniūnija
Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Kelmės miesto gyventojai. Praėjusiais metais Kelmėje kilo 16 gaisrų, Tytuvėnuose ir Užventyje – po vieną gaisrą.
Užvenčio seniūnijoje ugnį teko gesinti 13 kartų, Vaiguvos seniūnijoje – kartą, Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje – šešis kartus, Šaukėnų seniūnijoje – 11 kartų, Pakražančio seniūnijoje – 8 kartus, Liolių seniūnijoje – 6 kartus, Kražių seniūnijoje – 10 dešimt kartų, Kelmės apylinkių seniūnijoje – 7 kartus. Tarp seniūnijų daugiausia – 15 gaisrų – kilo Kukečių seniūnijoje.
Patarimai kūrenantiems krosnis
Prasidėjus šaltam metų periodui, padaugėja gaisrų dėl netvarkingų kietu kuru kūrenamų krosnių ir dūmtraukių.
Kad neįvyktų nelaimė, prieš intensyvų kūrenimą būtina krosnis gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Labai svarbu, kad visos krosnies dalys (pakura, dūmų kanalai ir dūmtraukiai) būtų įrengtos laikantis gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Bene svarbiausia jų – išmūryti pakankamo storio sieneles tose vietose, kuriose krosnis liečia degias pastato konstrukcijas, arba palikti tarp jų saugius tarpus.
Pagal kietojo kuro šildymo pastatuose įrengimo taisyklių reikalavimus atstumas nuo krosnies ir dūmtraukio (matuojant nuo vidinių sienelių) iki artimiausių degių pastato konstrukcijų-perdengimų, sijų, sienų, lubų-turi būti ne mažesnis kaip 38 centimetrai. Visos dūmų kanalų bei dūmtraukio sienelės turi būti sandarios, išmūrytos iš ugniai atsparių medžiagų. Pastogėse dūmtraukius reikia išbalinti kalkių skiediniu, kad aprūkusios vietos rodytų nesandarumą. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.
Tačiau ir teisingai įrengta krosnis gali sukelti gaisrą, todėl būtina įsidėmėti pagrindines krosnies eksploatavimo taisykles:
-iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per ketvirtį valykime suodžius;
-nedžiovinkime ant krosnių arba arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų;
-neperkaitinkime krosnių. Rekomenduojama krosnį kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos;
-neišeikime iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikime jos prižiūrėti mažamečiams vaikams. Krosnį baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip dvi valandas prieš išeinant iš namų;
-nenaudokime krosniai įkurti lengvai užsiliepsnojančius ar degius skysčius – tai labai pavojinga;
-nelaikykime ir nenaudokime atvirų arba techniškai netvarkingų krosnies pakuros durelių;
-jeigu kūrenate židinį, naudokite tik tai lapuočių medžių malkas. Spygliuočių mediena sakinga, ji spragsi, svaidydama žiežirbas – tai gali sukelti gaisrą;
-baigę kūrenti krosnį, jos užkaiščius (sklendes) uždarykime, tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Jeigu krosnies užkaištis uždarytas, o kuras dar nėra visiškai sudegęs, dėl deguonies stygiaus susidaro labai nuodingos dujos-anglies monoksidas (smalkės). Todėl baigti kūrenti krosnį reikia ne vėliau kaip dvi valandos prieš einant miegoti.
Primename, kad įvykus nelaimei, nedelskite ir apie įvykį informuokite ugniagesius bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
Ramūnas LUKOŠEVIČIUS,
Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis inspektorius
Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
NUOSTOLIAI: Gaisrai kasmet pridaro labai daug nuostolių.