Naujausios
Gaisrus gesindavo moksleiviai ir jaunimas
Penktadienį, Tarptautinės civilinės gynybos dienos išvakarėse, Kelmės krašto muziejuje pirmą kartą surengta paroda civilinės saugos tema.
Parodoje – ir Kelmės ugniagesių istorija, ir tarybinių laikų, ir šiuolaikinės modernios civilinės saugos priemonės.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kelmiškių saugumu prieškariu rūpinosi ugniagesiai
Kelmėje surengtoje parodoje civilinės saugos tema Kelmės krašto muziejaus muziejininkas Rimantas Serva pasakojo, kas žmonių saugumu Kelmėje rūpinosi prieškariu, iki 1931 metų.
„Žinoma, kelmiškių saugumu pirmiausia rūpinosi ugniagesiai. Maždaug apie 1880 metus jau užfiksuota Kelmės ugniagesių veikla“, – sakė R. Serva.
1909 metais patvirtintas pirmasis ugniagesių statutas veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. 1915 metais vokiečiai, užėmę Lietuvą, o kartu – ir Kelmę, įvedė privalomą ugniagesybos prievolę. Į ugniagesių tarnybą galėjo būti pakviesti visi vyrai, nuo 18 iki 50 metų amžiaus. Atsitraukdami, 1918 metais, vokiečiai iš Kelmės išsivežė visą ugniagesybos įrangą.
1919 metais Kelmėje atsirado entuziastas Bronislovas Bucevičius, ėmęsis vėl organizuoti ugniagesių veiklą. Nors pavyko suburti komandą, tačiau platesnę veiklą stabdė finansiniai sunkumai įsigyjant įrangą.
Gaisras sunaikino 100 pastatų
1921 metais kilo didžiulis gaisras, sunaikinęs daugiau kaip 100 pastatų.
Baisi nelaimė skatino atgaivinti Kelmės ugniagesių tarnybą, tačiau nesėkmingai. Tuo metu, pasak R. Servos, Kelmėje gyveno daug žydų tautybės žmonių. Jie, nors ir norėdami tarnybą atgaivinti, dažnai susipykdavo dėl turtinių dalykų.
Reikalai pagerėjo 1924 metais, kai Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjunga. Į sąjungą buvo priimta ir Kelmė.
„Teko skaityti, jog iki 1929 metų, kai neveikė normali ugniagesių tarnyba, gaisrus, kad ir kaip keistai atrodytų, gesindavo mokiniai ir šiaip jaunuomenė. Moksleiviai buvo pagrindiniai savanoriai, prisidėdavo ir kiti gyventojai“, – pasakojo muziejininkas.
Nuo 1929 metų, per kelerius metus į Kelmės ugniagesių tarnybą buvo investuoti didžiuliai pinigai – apie 15 tūkstančių litų.
1920 metais ugniagesiai į gaisravietę Kelmėje išsiruošdavo per 30 minučių, 1933 metais – jau per penkias minutes.
Lietuvoje – 155 ugniagesių komandos
Ugniagesių tarnyboje buvo išskirtinė pareigybė – savanoriai-rėmėjai. Jais galėjo vadintis žmonės, tarnybai paaukoję ne mažiau kaip 60 litų.
1933 metais vienai ugniagesių komandai tekdavo 6000 gyventojų. Kelmėje gyveno per pusę mažiau žmonių, bet ugniagesių komanda buvo. Iš viso Lietuvoje veikė 155 ugniagesių komandos, dažniausiai sudarytos iš savanorių. Nemažai ugniagesių komandos narių buvo šauliai, kariai, geležinkelininkai.
Šiuo metu rajone veikia šešios ugniagesių-gelbėtojų komandos. Parodoje eksponuojamos visų komandų nuotraukos. Per metus rajone kyla daugiau kaip 100 gaisrų. Pernai ugnis pareikalavo trijų gyvybių.
Surašyti rūsiai-slėptuvės
Kelmėje ugniagesių gelbėtojų buvo ir per Antrąjį Pasaulinį karą. Tarnyba turėjo automobilį.
Po karo, tarybiniais metais, vykdavo įvairios civilinės gynybos pratybos, kuriose būdavo mokomasi gesinti gaisrus, gelbėti skęstančiuosius. Kiekvienoje įmonėje būdavo žmonių, atsakingų už civilinę saugą. Yra išlikusių pratybų nuotraukų, nemažai dokumentacijos.
Muziejus turi tarybiniais metais sudarytą sąrašą namų su rūsiais Tytuvėnuose ir vienoje Kelmės gyvenamojoje dalyje, kad karo, stichinių nelaimių atveju būtų aišku, kur gyventojams slėptis.
Ekstremalios situacijos ir įvykiai Kelmės neaplenkė
Rajonas pastaraisiais metais neišvengė ekstremalių situacijų ir įvykių. Ekstremalus įvykis – „išnešta“ Kražantės upės užtvanka prie Dubysos, įvažiuojant į Tytuvėnus. Ekstremalia situacija įvardijamas gaisras Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, nes kilo staigus pavojus žmonių gyvybei bei turtui.
Parodos atidaryme dalyvavusieji įvairių civiline sauga besirūpinančių tarnybų atstovai akcentavo, jog žmogaus gyvenime svarbiausias ir yra saugumas.
Savivaldybė turi parengusi Ekstremalių situacijų valdymo planą. Viena iš savivaldybės funkcijų – gyventojų švietimas. Leidžiami įvairūs šviečiamieji leidiniai, atmintinės, rekomendacijos.
Įdiegta nauja gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, veiksmingai ir realiu laiku perduodant informaciją mobiliųjų telefonų naudotojams.
Autorės nuotr.
EKSPONATAI: Tarp eksponatų – tarybinius laikus menančios bei modernios dujokaukės, jonizuojančios spinduliuotės matavimo prietaisai.
ISTORIJA: Kelmės krašto muziejus parengė informacinį stendą apie Kelmės ugniagesių istoriją.
SUSIDOMĖJIMAS: Nematytais eksponatais domėjosi ir mažieji civilinės saugos parodos dalyviai.
SAUGUMAS: Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Mačijauskienė, pristatydama parodą apie civilinę saugą, akcentavo, jog žmogaus gyvenime svarbiausia – saugumas.
PIEŠINIAI: „Šildykimės saugiai“ – taip pavadinta moksleivių piešinių paroda.