Gerumas padėjo pakilti iš pelenų

Gerumas padėjo pakilti iš pelenų

Gerumas padėjo pakilti iš pelenų

Megučionių kaime gyvenančios Nijolės Kibildienės šeimai teko sunkus išbandymas: stotis ant kojų ir kurti savo namus iš naujo. Iš degančio mūrinuko vasario 3-osios naktį moteris spėjo išsinešti tik penkerių mėnesių dukrelę. Šiandien moteris sako iki šiol nežinojusi, kad Lietuvoje dar tiek daug yra gerų žmonių.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Gyvenimas iš naujo

Jau beveik du mėnesiai, kai Nijolė Kibildienė su šeima glaudžiasi sename mediniame namelyje beveik kitoje gatvės pusėje jos sudegusių namų.

Apgriuvusį namelį, skirtą seniūnijos socialiniam būstui, po nelaimės pasiūlė Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė, davė darbininką sutvarkyti krosnį, kaminą, užsandarinti išdužusius langus.

Šiandien Nijolės šeima gyvena viename to namelio gale, iš geradarių paaukotų pinigų ištapetavo sienas, užkalė plokštę ant lubų, patiesė ant grindų linoleumą.

„Kas gyvenimą pradeda nuo šaukšto, mums teko pradėti ir be jo, – ašaromis sudrėksta moters akys. – Baldus, patalynę, rūbų, maisto, indų, visko ko reikia keturių žmonių šeimai dovanojo apie nelaimę sužinoję žmonės.

Apie tai, kaip megučioniečių šeima, kilus name gaisrui, liko be pastogės, rašė „Šiaulių kraštas“ ("Iš degančių namų – su kūdikiu ant rankų“, 2014-02-04 ).

Dar tebebuvo gesinama gaisravietė, o pas kaimynę Rasą Jokubaitytę su kūdikiu besiglaudžiančią N. Kibildienę lankė ir savo paramą nešė kaimynai, vėliau – ir jai nepažįstami žmonės.

Susitikimai su geradariais jaudino

N. Kibildienę labiausiai jaudino tie žmonės, kurie su užuojauta dėl nelaimės vežė paramos ir klausė kuo dar galėtų padėti.

„Po gaisro ilgai negalėjau atsitokėti. Net sunku juos visus prisiminti. Žinau, kad buvo iš Joniškėlio, Kauno, Šiaulių, Pakruojo, Ūdekų, Radviliškio, Linkuvos... Kiti net nesisakė pavardžių, nenorėjo, kad jiems asmeniškai dėkotumėm“, – prisiminusi geradarių žodžius vėl ašaras braukė moteris. Ji prisipažino, jog dėl jaudulio akistatoje su žmonių gerumu, negalėjo rasti padėkos žodžių.

„Sunku patikėti, kad šiais laikais Lietuvoje dar yra tiek daug gerų žmonių. Tokio gerumo ir atjautos nebuvome patyrę per visą savo gyvenimą“, – sakė moteris, dėkojanti visiems, kurių dėka šiandien turi pastogę, kur suguldyti vaikus, kur gyventi.

Namas, kurį visiškai sunaikino pro kamino plyšelį prasiveržusi kibirkštis, priklauso vietos žemės ūkio bendrovei. N. Kibildienės šeimai jis buvo skirtas, nes moteris yra ilgametė bendrovės fermos darbuotoja.

N. Kibildienės šeimai pagalbos ranką tiesė ir paprasti žmonės ir įstaigų atstovai, valdininkai, politikai. Parapijiečių paaukotų ir savo pinigų atvežė Linkuvos klebonas Edvardas Zeidotas, Pamūšio parapijos namai mažajai dukrelei parūpino rūbų, maisto produktų, kitų būtinų priemonių. Seimo nario Vitalijaus Gailiaus padėjėjas Gintaras Šurna atvežė skalbyklę, bendrovės darbuotojai ir savininkai, giminės, kiti geradariai parėmė ir pinigais.

„Dėka skubios geradarių paramos jau po poros savaičių galėjome padėkoti kaimynei už prieglobstį po gaisro ir persikelti į šį namelį“, – apie sunkiausią savo gyvenimo momentą pasakoja penkių mėnesių dukrelę ant rankų linguojanti moteris.

Žmonių pastangos padėti nelaimėje šeimą sutelkė dirbti ir stengtis vėl turėti jaukius namus.

Autorės nuotr.

PARAMA: Iš degančių namų tik kūdikį spėjusi išnešti Nijolė Kibildienė šiandien dėkinga geradariams už kiekvieną paaukotą litą, mažiausią daiktą.

PRIEGLOBSTIS: Po gaisro šeima glaudžiasi sename name, skirtame socialiniam būstui, ir savo jėgomis bando jį remontuoti.

GAISRAS: Vasario 3-osios naktį N. Kibildienės šeimai skirtas namas akimirksniu supleškėjo iki pamatų.