Naujausios
Gerumas stipresnis už kūno silpnumą
Nuostabu, kad yra žmonių, kurių geri darbai – kaip stebuklai – skatina vienas kitam būti atidesniais ir jautresniais. Tokią išvadą padarė „Pakruojo krašto“ skaitytoja Ingrida, dar prieš šventes išvydusi invalido vežimėlyje sėdinčią moterį ir kasančią nuo takelio sniegą.
„Patikėkite, tas reginys – pakirto kojas“, – prisipažino į redakciją atskubėjusi moteris.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Prisiartinti buvo nedrąsu
Ingrida ir Dainoras Zinkevičiai, kaip ir daugelis, prieš šventes važinėjo po miesto parduotuves apsipirkdami šventėms.
Judėjimo problemų turintis vyras liko automobilyje, o moteris nuskubėjo į parduotuvę Kruojos gatvėje.
„Lipau parduotuvės laipteliais, kai dirstelėjusi į šalį pamačiau sukrečiantį vaizdą: neįgali moteris sėdi invalido vežimėlyje ir kasa nuo takelio sniegą“, – pasakojo Ingrida Zinkevičienė. Sukrėsta reginio moteris net nebepravėrė parduotuvės durų ir grįžusi į automobilį paragino sutuoktinį važiuoti į redakciją.
Tą prieššventinį rytą šaligatvių valytojai nespėjo kasti sniegą, kai kuriose miesto vietose žmonės lenkdami pusnynus ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Apie vidudienį nustojo snigti, tačiau šaligatvių valytojų mieste akivaizdžiai stigo.
„Gera darau ir sau“
Kruojos gatvės daugiabučio gyventoja septyniasdešimtmetė Pranė Stravinskienė jau buvo bebaigianti nukasti sniegą nuo kelių dešimčių metrų pėsčiųjų tako link šaligatvio.
Moteris, įkaitusiais skruostais, darbavosi sniego kastuvu sėdėdama invalido vežimėlyje.
Ingrida, pasinaudojusi akimirka kol kalbinu darbštuolę, stveria jos sniego kastuvą ir užbaigia atkasti taką.
„Manęs niekas neverčia to daryti. Didelis malonumas pasidarbuoti, juk mano rankos sveikos“, – džiaugsmingai prabilo užkalbinta pakruojietė. – Man sveika judėti. Toks darbas – man malonumas. Gera darau savo sveikatai ir kitiems“.
Moteris linksmai, tarsi nuotykį, pasakojo, kad ją darbuojantis sniego kastuvu pamatęs atskubėjo jaunas vyriškis.
Jis sakė, jog sunerimo pamanęs, kad invalido vežimėlyje sėdinti moteris užpustytu taku negali pasiekti šalia esančios parduotuvės.
Geri darbai – maži stebuklai
P. Stravinskienė papasakojo, kad dėl sveikatos sutrikimų ji jau kurį laiką kenčia antsvorį, vaikščioti nebegali be ramentų ar vežimėlio.
Su antsvoriu moteris kovoja stengdamasi daugiau judėti. Kadangi kojos silpnos ji su malonumu imasi darbų, kuriems pakanka rankų.
„Naujagimiams primezgiau kojinyčių, buvo tokia akcija. Geri darbai – kaip maži stebuklai. Ir pačiai džiaugsmas ir kitiems malonu“, – savo patyrimu dalijasi moteris ir papasakoja, kaip ir pati patirianti kitų gerumą.
„Kai susiruošiu kasti sniegą, paskambinu kaimynei iš gretimo buto. Ji išneša į kiemą mano vežimėlį, paduoda sniego kastuvą, o aš jai – ramentus. Kai baigiu darbą, ji paduoda ramentus ir užneša į butą vežimėlį“, – su dėkingumu savo gerajai kaimynei už pagalbą pasakojo pirmajame daugiabučio aukšte gyvenanti ponia Pranė.
Moteris pasakoja, kad padirbėti į kiemą prie daugiabučio ji keliauja ir vasarą. Tuomet P. Stravinskienė kruopščiai ravi takelius, gėlynus.
„Kol gyvenau nuosavame name, buvau įpratusi prie tokių darbų. Todėl ir dabar be to negaliu“, – vis juokdamasi apie savo įpratimą neleisti laiko nieko neveikiant pasakojo moteris, savo atkaklumu tą rytą stebinusi ne vieną praeivį.
Autorės nuotr.
REAKCIJA: Pakruojietė Ingrida Zinkevičienė, priblokšta neįprasto reginio skubėjo neįgaliai moteriai padėti nukasti sniegą.
LAIMĖ: Pakruojietė Pranė Stravinskienė džiaugiasi laime galėdama dirbti ir būti naudinga kitiems.