
Naujausios
Grikiai auga ir Žemaitijoje
Laugalyje (Kelmės rajonas, Liolių seniūnija) ūkininkaujanti Roma Petkuvienė su vyru Pranu be kitų kultūrų augina ir Žemaitijos žemėse retai kur matomus grikius. Grikiai užaugo gražūs, bet dar nesubrendo ir ūkininkė nežino, koks derlius laukia. Grikius laugališkė parduoda firmai, gaminančiai grikių pagalves.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
„Patogi kultūra"
Taip apie grikius sakė juos auginanti ūkininkė Roma Petkuvienė iš Laugalio kaimo.
Šią kultūrą ūkininkė pradėjo auginti nuo pirmųjų ūkininkavimo metų, 1994-ųjų, kuomet, iširus bendrovei, kurioje dirbo, nusprendė pati sau būti šeimininkė.
„Grikius ir bendrovė augindavo. Pastebėjau, kad grikiai – labai „patogi“ kultūra. Jų nereikia tręšti, naudoti chemikalų, purkšti. Be to grikiai, netrukdo javapjūtei, nes kuliami po didžiųjų darbų – rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Grikius turi pakąsti šalnos“, – grikių privalumus vardijo ūkininkė.
Roma Petkuvienė sakė, jog šiemet grikiai užaugo gražūs, tačiau koks bus jų derlius, dar neaišku. Paprastai iš hektaro byra nuo 1,5 iki 1,8 tonos.
Derlių ne vienerius metus ūkininkai Petkai parduoda firmai „Fasma“, kuri iš grikių gamina pagalves. Užmokestis už grikius skirtingais metais labai skiriasi. Pavyzdžiui užpernai kai grikių derlius buvo prastas, už toną firma mokėjo po 1800 litų. Pernai kaina krito iki 800 litų.
Zootechnikė ir mechanizatorius
Roma Petkuvienė – zootechnikė, jos vyras Pranas – mechanizatorius.
Pasak ūkininkės, turinčiam gyvulių svarbu išmanyti, kaip juos prižiūrėti. Petkai laiko 9 melžiamas karves, prieauglio. Ūkyje – nemažai ir technikos, kurią valdo ir prižiūri vyras. Darbams samdo tik vieną žmogų.
Ūkininkauja ir Petkų sūnus Audrius. Nors jaunasis ūkininkas turi savo ūkį, bet su tėvais bendrai naudojasi technika ir kitu žemės ūkio darbams reikalingu inventoriumi. Ir vyresnių, ir jaunojo Petkų žemės valdos perkopusios 200 hektarų. Audrius Petkus užsiima tik augalininkyste, gyvulių nelaiko.
Kviečių derlius prastesnis negu pernai
Roma ir Pranas Petkai augina įvairių grūdinių kultūrų. Kviečių iš hektaro šiemet byrėjo nepilnos 4 tonos – derlius prastesnis už pernykštį. Miežių – 60 hektarų, dar – avižų, vasarinių kviečiukų laukai.
R. Petkuvienė grūdus parduoda „Lytagrai“, nes iš šios firmos prieš sėją gauna trąšų ir chemikalų. Tačiau pinigų nemoka, atsiskaito pristatydama šiai firmai derlių. Ūkininkei išmokamas suderėtos kainos likutis.
„Mūsų žemės – ne iš derlingiausių, todėl gausaus derliaus neverta tikėtis, kad ir palankiausiais metais. Pavėlavai dieną kitą, žiūrėk, žemė ir perdžiūvusi, juk beveik molis. Šį pavasarį pavyko pasėti gegužei per pusę perkopus. Anksčiau neleido į laukus išvažiuoti užsitęsusi žiema. Bet, nepaisant gerokai vėlavusios sėjos, visos kultūros laiku subrendo“, – sakė Roma Petkuvienė.
Ūkininkavimą sunkina ir tolokai nuo namų nutolusios žemės. Kadangi tiesiai iki laukų privažiuoti neįmanoma dėl labai prastų kelių, tenka sukti aplinkui, pro Gailius. Susidaro apie 15 kilometrų.
Beveik du dešimtmečius ūkininkaujanti Roma Petkuvienė kartais pasvarsto apie galimą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos. Perleistų ūkį sūnui Audriui. „Ūkininkauti nėra lengva“, – tvirtino moteris.
Autorės nuotr.
ŪKININKAI: Roma Petkuvienė savo vardu ūkį užregistravo 1994 metais, kai žlugo bendrovė, kurioje dirbo. Kartu su vyru Pranu ūkininkauja iki šiol.
SODYBA: Ūkininkų Romos ir Prano Petkų sodyba – sutvarkyta ir gražiai prižiūrima.