Gyventojai pažėrė problemų

Gy­ven­to­jai pa­žė­rė pro­ble­mų

Kel­mės kul­tū­ros cent­re įvy­ko kel­miš­kių su­si­ti­ki­mas su ra­jo­no va­do­vais ir Ta­ry­bos na­riais. Žmo­nių su­si­rin­ko pil­na Kul­tū­ros cent­ro fo­jė. Jie iš­kė­lė ak­tua­lių ir jau įsi­se­nė­ju­sių pro­ble­mų.

Ina VIR­GA­NAUS­KAI­TĖ

kelme@skrastas.lt

Pik­ti­no­si dėl pa­bran­gu­sio van­dens ir že­mės mo­kes­čio

Kel­miš­kė Vi­ta­li­ja Ku­čins­kie­nė klau­sė, ko­dėl taip smar­kiai pa­bran­go van­duo. Ku­bi­nis met­ras van­dens da­bar kai­nuo­ja be­veik tris eu­rus. Abo­nen­ti­nis mo­kes­tis pa­ki­lo dau­giau kaip dvi­gu­bai.

Dėl „auk­si­nio“ van­dens pik­ti­no­si ir ki­ti kel­miš­kiai. Jie pa­tei­kė Ma­žei­kių ir ki­tų ra­jo­nų pa­vyz­džius, kur van­duo kai­nuo­ja daug ma­žiau. Kai kur net pa­pi­go, o abo­nen­ti­nis mo­kes­tis ki­lo vos 7 cen­tais.

Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vęs UAB „Kel­mės van­duo“ di­rek­to­rius Bro­nius Pa­liu­lis aiš­ki­no, jog van­dens kai­na Kel­mė­je bu­vo tvir­tin­ta prieš še­še­rius me­tus. Tūks­tan­tis lit­rų ar­ba ku­bi­nis met­ras van­dens kai­na­vo tik 97 cen­tus. O van­dens tie­ki­mo są­nau­dos di­dė­jo. Be to, di­dė­jo ir gam­tos iš­tek­lių bei tar­šos mo­kes­čiai. Di­rek­to­rius ti­ki­no, jog 40 pro­cen­tų iš klien­tų su­rink­tų pi­ni­gų ati­ten­ka mo­kes­čiams. Pas­ta­ruo­sius me­tus bend­ro­vė pa­ty­rė nuo­sto­lių.

Ra­jo­no va­do­vai die­va­go­jo­si ne­bal­sa­vę už van­dens kai­nos pa­kė­li­mą. Ta­čiau Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kontrolės ko­mi­si­ja jas vis tiek pa­kė­lu­si vie­na­ša­liš­kai.

Gy­ven­to­jai pik­ti­no­si ir dėl pust­re­čio kar­to pa­di­dė­ju­sio že­mės mo­kes­čio. Jiems paaiš­kin­ta, jog mo­kes­tis nu­sta­to­mas pa­gal že­mės ver­tę. O že­mės ver­tė di­dė­jo atsižvelgiant į su­da­ry­tus san­do­rius. Ra­jo­no Ta­ry­ba, at­si­žvelg­da­ma į šį fak­tą, su­ma­ži­no že­mės mo­kes­tį 30 pro­cen­tų.

Sli­džios gat­vės ir dings­tan­ti elekt­ra

Kel­miš­kiai prie­kaiš­ta­vo se­niū­ni­jai ir dėl sli­džių gat­vių. „Nak­tį į sek­ma­die­nį pa­ša­lo. Sek­ma­die­nio ry­tą gal­vą ga­li­ma nu­si­suk­ti. Tas pa­ts ir pir­ma­die­nį. Ge­ras šei­mi­nin­kas pri­va­lo ma­ty­ti pro­ble­mas“, – pik­ti­no­si kel­miš­kė.

„Nau­jo­ji gat­vė žie­mą – tik­ras iš­šū­kis. Įkal­nė. O gat­vės anks­ti ry­tą nie­kas ne­pa­bars­to. Kaip žmo­nėms nuei­ti į dar­bą? Pa­dė­kit bent smė­lio dė­žę. Aš pa­si­ža­du gat­vę pa­bars­ty­ti“, – sa­kė ki­ta kel­miš­kė.

Se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis tei­si­no­si, jog pir­mą kar­tą pa­ša­lus dėl sli­džių gat­vių tie­siog ne­sus­pė­ta su­sio­rien­tuo­ti. Da­bar gat­vės bars­to­mos. Se­niū­ną už­sto­jo kel­miš­kis Juo­zas Kli­ma­šaus­kas: „Ar mes ne per daug iš­si­pes­ti­jom? Nak­tį li­jo. Sek­ma­die­nio ry­tą pa­ša­lo. Kas taip grei­tai at­puls ir pa­bars­tys gat­ves?“

Gy­ven­to­jai kė­lė ir Dva­ro gat­vės kvar­ta­le nuo­lat dings­tan­čios elekt­ros pro­ble­mą. Tam­sios gat­vės bu­vo net Nau­jų­jų me­tų die­ną. Žmo­nės no­rė­jo nuei­ti pas kai­my­nus į sve­čius. Bet tam­so­je – ne­sau­gu. Net šu­nį iš­ve­dęs pa­si­vaikš­čio­ti ne­ma­tai, į ku­rią pu­sę jis nu­bė­go. Be to, to­mis die­no­mis, kai nė­ra elekt­ros, ne­sau­gu ir vai­kams ke­liau­ti į mo­kyk­lą, o suau­gu­siems ei­ti į dar­bą.

Se­niū­nas aiš­ki­no, jog Dva­ro gat­vės kvar­ta­le – se­nos, su­si­dė­vė­ju­sios li­ni­jos. Už­ten­ka vė­jui su­plak­ti lai­dus – nu­trūks­ta elekt­ros tie­ki­mas. Se­niū­nas pa­ti­ki­no, jog bus ran­go­vas, ir elekt­ros li­ni­jos bus at­nau­jin­tos.

Sen­jo­rai no­ri šok­ti

V. Ku­čins­kie­nė iš­kė­lė ir dar vie­ną pro­ble­mą. Ne­jau­gi Kel­mės sen­jo­rai per gy­ve­ni­mą neuž­dir­bo bent tiek, kad ga­lė­tų ly­gio­mis tei­sė­mis su ki­tais pa­šok­ti mies­to sa­lė­se.

Ji pa­sa­ko­jo, jog tau­ti­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jas Val­das Rut­kū­nas Lie­tu­vos šimt­me­čiui suor­ga­ni­za­vo šim­to šo­kių va­ka­ro­nę. At­va­žia­vo sve­čių iš Lat­vi­jos. Ūki­nin­kas Ma­ri­jus Če­ka­vi­čius iš­vi­rė ir at­ve­žė gri­kių ko­šės šim­tui žmo­nių. Ka­dan­gi iki vi­dur­nak­čio ne­spė­ta su­šok­ti vi­sų šim­to šo­kių, už sa­lę rei­kė­ję pri­mo­kė­ti.

Į pa­sta­tą ga­li ka­sy­tis ko­jas

Kai ku­riems kel­miš­kiams už­kliu­vo ir mies­to tvar­ka. „Bu­vęs ka­ri­nio ko­mi­sa­ria­to pa­sta­tas toks nu­triu­šęs ir at­si­lau­pęs, kad į jį ga­li ka­sy­tis ko­jas, – pik­ti­no­si vie­na kel­miš­kė. – Ne­jau­gi neį­ma­no­ma jo su­tvar­ky­ti? Sto­vi mies­to cent­re.“

Ki­tiems kliu­vo gat­vė­je, mies­to cent­re sto­vin­tys pre­ky­bi­nin­kai. Prie „Ma­xi­ma“ par­duo­tu­vės žmo­nės par­da­vi­nė­ja gry­bus, uo­gas, vil­no­nes ko­ji­nes, pirš­ti­nes ir ki­tus sa­vo rank­dar­bius. Prie tur­ge­lio esan­čio­je aikš­te­lė­je žmo­nės at­si­ve­ža bul­vių ir sto­vi vi­są die­ną, užim­da­mi aikš­te­lė­je vie­tą. Bul­ves par­da­vi­nė­ja tie­siog iš ba­ga­ži­nės.

Ant gat­vės pa­čia­me cent­re sto­vi pre­kiau­to­jų dar­žo­vė­mis pa­la­pi­nė.

Se­niū­nas paaiš­ki­no, jog pa­la­pi­nę pre­kiau­to­jai pa­si­sta­tę sa­vo te­ri­to­ri­jo­je. Jiems pri­klau­so pa­sta­tas ir ša­lia jo esan­tys ke­li met­rai že­mės.

Prie „Ma­xi­mos“ pre­kiau­ti lei­džia „Gul­be­lės pre­ky­ba“, ku­riai pri­klau­so pa­sta­tas. Be to, žmo­nės čia par­duo­da­mi sa­vo uo­gą, gry­bą ar rank­dar­bį, pri­si­du­ria prie pen­si­jų ar pa­šal­pų.

O aikš­te­lė­je pre­kiau­jan­tiems bul­vė­mis žmo­nėms pa­ža­dė­jo ri­bo­ti sto­vė­ji­mo lai­ką.

Bu­vo ir ga­na ori­gi­na­lių pa­siū­ly­mų. Kel­miš­kis Jo­nas Kmi­ta pri­mi­nė val­džiai, jog rei­kia baig­ti pra­dė­tus dar­bus. Išas­fal­tuo­ta da­lis ke­lio į Ri­kan­tų gy­ven­vie­tę. Ta­čiau neuž­te­ko pi­ni­gų iki plen­to nu­ties­ti dar apie šim­tą met­rų as­fal­to. Li­ko vieš­ke­lis. Ka­da bus išas­fal­tuo­tas li­kęs ga­ba­liu­kas?

Be to, pa­klau­sęs val­džios, jog vis­kam trūks­ta pi­ni­gų, bu­vęs ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas, da­bar sen­jo­ras, pa­siū­lė Kra­žan­tės už­tvan­ko­je vei­kian­tį fon­ta­ną įjung­ti tik sa­vait­ga­liais. Taip su­tau­py­tų pi­ni­gų.

Cent­ra­li­zuo­tas priė­mi­mas į dar­že­lius – dvi­gu­bas dar­bas

„Kūl­vers­tu­ko“ vai­kų lop­še­lio-dar­že­lio di­rek­to­rė Li­li­ja Pa­rad­ni­kie­nė klau­sė, kas pa­ge­rė­jo, po to, kai bu­vo nu­spręs­ta vai­kus į dar­že­lius priim­ti cent­ra­li­zuo­tai. Tė­vai ne­tu­ri kom­pe­ten­ci­jos ir ga­li­my­bių nu­ske­nuo­ti do­ku­men­tus, iš­siųs­ti juos elekt­ro­ni­niu pa­štu ir už­si­re­gist­ruo­ti į ei­lę elekt­ro­ni­niu bū­du. Jie ne­ša pra­šy­mą į Sa­vi­val­dy­bę, už­ver­čia po­pie­riais Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus spe­cia­lis­tus. Pas­kui tą pa­tį dar­bą dar at­lie­ka ir dar­že­lių ad­mi­nist­ra­ci­ja.

„Vil­niu­je elekt­ro­ni­nė re­gist­ra­ci­ja į dar­že­lius pra­dė­ta dėl vie­tų trū­ku­mo ir ga­li­mos ko­rup­ci­jos. Kel­mė – ne Vil­nius. Čia lau­kia­me kiek­vie­no vai­ko, nes nuo vai­kų skai­čiaus pri­klau­so dar­že­lio eg­zis­ten­ci­ja. Ko­kia kal­ba ga­li bū­ti apie ko­rup­ci­ją?“ – sa­kė L. Pa­rad­ni­kie­nė.

Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Sta­sys Jo­ku­baus­kas at­sa­kė, jog dėl ne­tin­ka­mos sis­te­mos ne­gau­ta nė vie­no skun­do. Vai­kus į dar­že­lius ve­da ne se­no­liai, o jau­ni tė­vai, ku­rie pui­kiai val­do kom­piu­te­rį. O pa­si­prie­ši­ni­mo dėl nau­jo­vių su­lau­kia­ma ne pir­mą kar­tą. Kai iš dar­že­lių į bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las bu­vo nu­spręs­ta per­kel­ti pra­di­nių kla­sių mo­ki­nius, dar­že­liai-mo­kyk­los tuo­met taip pat ko­vo­jo. Ta­čiau spren­di­mas pa­si­tei­si­no. Dar­že­liuo­se at­si­ra­do dau­giau vie­tų dar­že­li­nu­kams.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis ge­rų nau­jie­nų tu­rė­jo Dva­ro gat­vės kvar­ta­lo gy­ven­to­jams. Pir­ma­ja­me van­dent­var­kos šia­me kvar­ta­le eta­pe van­dens ir nuo­te­kų tink­lai bus nu­ties­ti Lais­vės, Pu­šy­no ir Par­ko gat­vė­se.

Gy­ven­to­jai da­ro­si pi­lie­tiš­kes­ni. Į su­si­ti­ki­mus su ra­jo­no va­do­vais ren­ka­si vis gau­siau.