Naujausios
Gyvulių supirkėjai mulkina ūkininkus
„Mes jau pavargome nuo neteisingų pieno kainų, vežėjų ir supirkėjų! Kas dar neturite svarstyklių – įsigykit, atsipirks per metus, o gal ir greičiau.“ Tokį pavojaus signalą atsiuntė į redakciją parašę ūkininkai.
Jie tvirtina, jog gyvulius supirkinėjantys „berniukai“ suka svorį. Kartais nuo vieno gyvulio į jų kišenes subyra šimtas ir daugiau ūkininko sunkiai uždirbtų litų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kaina – aukštesnė, svoris – mažesnis
Vienas iš laišką parašiusių ūkininkų pasakoja, paskambinęs supirkėjams paklausti veršelio kainos. Nuo to momento negalėjo apsiginti skambučių. Nori tuoj pat atvažiuoti pasiimti veršelio. Siūlo už kilogramą gyvo svorio 50 centų didesnę kainą negu įprasta. Atvažiavo pora vyrukų iš Šiaulių. Pasvėrė ūkininko veršelius. Esą visų svoriai – vienodi.
Tačiau prieš atvykstant supirkėjams veršelius pasvėręs ūkininkas pasakė, jog jo gyvuliai iš tikrųjų sveria penkiais – devyniais kilogramais daugiau negu rodo jų elektroninės, neva patikrą praėjusios svarstyklės.
„Tai išgirdę supirkėjai griebė savo svarstykles, šoko į mašiną. Nespėjau nė mašinos numerio pamatyti, – pasakoja ūkininkas. – Po kelių savaičių jie man vėl skambina. Gal turiu veršelių parduoti. Tada pasakiau daug negražių žodžių. Turbūt niekada nebeskambins.“
Pasak laiško autoriaus, pasiūlę didesnę kainą supirkėjai suvilioja kaimo žmones parduoti veršelius, jautukus ir kitus gyvulius. Tačiau nusukę svorio atgauna savo naudą su kaupu.
Apsidraudžia svarstyklėmis
„Kelmės krašto“ pakalbinta Kelmės apylinkių seniūnijos ūkininkė taip pat pripažino: kol neturėjo svarstyklių parduodant kiaules būdavusi pekla. Kai kuriuos supirkėjus teko iš kiemo varyti. Kartais nuo vieno gyvulio nusukdavo po keturiasdešimt kilogramų svorio.
Dabar ūkininkė nusipirko svarstykles. Iš anksto, dar neatvažiavus supirkėjams, pasveria savo gyvulį. Supirkėjai pamato kieme svarstykles – iš karto praeina noras sukti.
Be to, šiuo metu jautukus parduoda tam pačiam, jau gerai pažįstamam supirkėjui. „Dėl kilogramo ar dviejų niekas nesiginčija, – sakė ūkininkė. – Bet kai įžūliai kelias dešimtis kilogramų „numeta“ dėl gardo, kuriame gyvulį sveria, ima pyktis. Pamatau, jog kažkas netaip, gyvulio nė neparduodu. Pažiūrėkit kaip gerai gyvena supirkėjai. Jeigu sąžiningai verstųsi, taip gerai negyventų.“
Apie svarstykles kaip išsigelbėjimą nuo svorio vagių kalbėjo ir „Šimšės“ bendrovės savininkas Stanislovas Baltrušaitis: „Mes turime tipines, patikrintas svarstykles. Parduodame po kelis jautukus iš karto. Gyvulį pirmiausia pasveriame savo svarstyklėmis. Po to varome ant supirkėjo svarstyklių. Svoris atitinka. Jokių nesusipratimų nebūna.
Kartais matydami, jog už jautuką išeis nedaug pinigų, supirkėjai patys pasiūlo sumokėti už skerdieną. Nuveža į skerdyklą, papjauna ir sumoka už mėsą, o ne už gyvą svorį. Taip naudingiau parduoti.
Labiausiai apgaudinėja smulkius žemdirbius
Pasak S.Baltrušaičio, gyvulių supirkėjai labiausiai apgaudinėja smulkiuosius žemdirbius, senyvus atokių kaimelių gyventojus. Jie neturi svarstyklių, nelabai žino kainų. Kiek supirkėjas pasiūlo už tiek ir parduoda.
„Kartą Pagryžuvyje supirkėjai atvažiavo pirkti kiaulių. Žadėjo 20 – 30 centų didesnę kainą. Bet kai pamatė, kad žmogus turi savo svarstykles, supirkėjai pabėgo. O kitame kieme 140 kilogramų svėrusią kiaulę nusvėrė iki 110 kilogramų.
Į kaimus atvažiuoja perpardavinėtojai. Ką nusuka, tas jų biznis. Stambesnės bendrovės – patikimesnės, – sakė bendrovės vadovas. – O geriausia turėti savo svarstykles. Jų patikra kasmet kainuoja. Bet atsiperka, nes niekas negali mulkinti.
Pieno supirkėjai ir veterinarijos gydytojai – supirkėjų agentai
Laišką redakcijai parašęs ūkininkas iškėlė ir kitą problemą. Pieno supirkėjai reguliuoja kam ūkininkas turi parduoti veršelius. Tvirtina šnekėjęs su kitų seniūnijų ūkininkais. Visur tas pats. Supirkėjas, pamatęs, jog ūkininko karvė atsivedė veršelį, tuoj užregistruoja kam jį parduos. Ūkininkas turi parduoti pieno supirkėjo pažįstamam. Už tai pažįstamas, matyt, nelieka skolingas.
Jeigu nesutinka parduoti veršelio tam, kam nurodė pieno surinkėjas, kenčia pieno kokybė.
Savotiškais, veršelių supirkėjų informatoriais, pasirodo, „dirba“ ir veterinarijos gydytojai. Laiško autoriaus teigimu, jie taip pat reguliuoja, kam žemdirbys turi parduoti veršelį. Jei daktaro neklauso, susirgus gyvuliui, jo neprisišauksi kelias dienas.
Rūpinasi tik gyvūnų gerove
Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Teišerskis redakcijai sakė, jog negali kištis į supirkėjų ir ūkininkų reikalus. Kam ir už kiek parduodamas gyvulys – derybų reikalas.
Tarnybos tikslas – rūpintis gyvūnų gerove. Tarnybos specialistai tikrina, kokiu transportu supirkti gyvuliai vežiojami.
O dėl apgavysčių ir spaudimo parduoti gyvulį ne tam, kam nori, reikia pačiam saugotis arba pranešti Mokesčių inspekcijai.
GYVULIAI: Ūkininkai tvirtina, jog daugiausia kilogramų supirkėjai linkę nusukti sverdami jautukus. Nauda akivaizdi. Sveriant sunkų gyvulį lengviau „palengvinti“ jį keliolika kilogramų. Ir gyvo svorio kilogramo kaina sukasi apie šešis litus.
PAREIGOS: Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Teišerskis sako negalįs kištis į komercinius santykius. Jo vadovaujama tarnyba rūpinasi tik gyvūnų gerove ir tikrina, kokiu transportu supirkėjai veža gyvulius.
Autorės nuotr.