Į kelią – kaip į padidintos rizikos zoną

Į kelią – kaip į padidintos rizikos zoną

Į kelią – kaip į padidintos rizikos zoną

Pastarąją savaitę kelius rajone keiksnojo moksleivių ir keleivių vežėjai. Nors vakar buvo jau dvi dienos, kai nesnigo ir smarkiau nepustė, rajono keliai dar nebuvo lengvai išvažiuojami.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Laiške – pagalbos šauksmas

„Pakruojo krašto“ redakcijai laišką parašė Lygumų mokyklos moksleivio mama.

Moteris, važiavusi maršrutu, kuriuo kasdien jos vaikas vežiojamas į mokyklą, pasibaisėjo: kokiai rizikai ji pasmerkia savo atžalą.

„Vakar teko važiuoti į Lygumų mokyklą, tėvų susirinkimą. Kai pamačiau, kokiu keliu mūsų vaikai vežami kasryt, patikėkit, pasidarė baisu. Kelias nevalytas ir visas privažinėtas storu sniego sluoksniu – slidus tarsi stiklas. Taip nuo Degučių sankryžos iki pat Lygumų kalno, kur jau seniūnijos dėka turbūt yra papilta šiek tiek žvyro.

Visą kelią pirmyn ir atgal važiuodama mąsčiau, kokia atsakomybė mokyklinio autobusiuko vairuotojui tenka vežant mūsų vaikus, juk tai tik mažas žingsnelis iki baisios nelaimės. Nejaugi esame tiek nusigyvenę, kad nebeturime žvyro vienos mašinos pabarstyti ir ne valstybinės reikšmės kelią, jei jis kelia pavojų gyvybėms.

Turbūt ne vien tik šis kelias rajone yra virtęs čiuožykla... Ar mes tokia turtinga šalis, kad galime sau leisti rizikuoti vaikų gyvybėmis dėl tonos žvyro? Kas Jums pasidarė, mieli valdininkai... Juk kai atvažiuojate ir pasakojate, kaip nebus problemų vežiojant vaikus į mokyklas, žadate aukso kalnus, tik kai tie autobusiukai jau pradeda judėti, aukso kalnai virsta ledo čiuožyklomis.

Visų rajone vežiojamų vaikų tėvų vardu reikalauju iš atsakingų asmenų, kad keliais būtų pasirūpinta nedelsiant, nes tai dėl mūsų vaikų, jų sveikatos ir gyvybės.

Kelio atkarpos Pavėzgiai–Stačiūnai–Degučiai praeitą savaitę po gausiai iškritusio sniego buvo nevalytos visą savaitgalį, nors tokie  keliai turi būti nuvalyti per 48 valandas. Tame kelio ruože buvo kelios atkarpos, kuriomis realiai buvo neišvažiuojama, o prasimušinėjama. Kai kam teko kviestis ir Priešgaisrinės tarnybos gelbėtojus, kad išvilktų iš pusnies“, – laiške redakcijai rašo Lygumų seniūnijos gyventoja iš Stačiūnų.

Prasilenkiant – nugara šlapia

Redakcija pakalbino vairuotoją, kuris vežioja moksleivius iš Stačiūnų į Lygumus.

Vytautas Šimkus, aštuntą žiemą dirbantis mokyklinio autobusiuko vairuotoju, žodžių į vatą nevyniojo: „Baisiausias ir pavojingiausias ruožas nuo Degučių iki Lygumų. Asfaltas europinis, o priežiūra mūsiškė.“

„Žvyrkeliai niekada nebarstomi žiemą, bet neįsivaizduojate, ką reiškia niekada nebarstomas asfaltas. Pravalytas tik ruoželis, o kai reikia prasilenkti – nugara šlapia lieka. Juk vežu vaikus, o prasilenkdamas pasukęs į pusnį nežinai, kas bus, kur paneš mašiną. Čia eismas intensyvus, važiuoja krovininės mašinos, bet kada gali būti skaudi nelaimė“, – apie pavojų, tykantį ant ledu padengto asfalto, redakcijai sakė V. Šimkus.

Lygumų seniūnė Iveta Ovsiukienė redakciją informavo, kad kelias Lygumai-Degučiai iš tiesų niekada nebuvo barstomas.

„Jo danga – iš smulkių akmenukų, kai ji privažinėjama ir pasidengia ledu – judame tik 30 kilometrų per valandą greičiu. Prašėme barstyti, bet tikriausiai lėšų trūkumas“, – priežastis, kodėl kelininkai nebarsto šio kelio, aiškino seniūnė.

I. Ovsiukienė patvirtino, jog kelininkai atgabena druskuoto smėlio ir palieka seniūnijai pasibarstyti labiausiai slidžias kelio dangas.

„Viešaisiais darbais pasiremdami barstome įkalnę į miestelį, nes mašinos neįvažiuotų – slysta atgal“, – kaip sprendžia kelių priežiūros problemas pasakojo seniūnė.

Vairuotojai atsikasa ir barsto kelius

„Pakruojo kraštas“ vakar apsilankė Pakruojo autobusų stotyje rytą, kai iš pirmųjų reisų, nuvežę moksleivius į mokyklas grįžo autobusų vairuotojai.

Apie 7.30 valandą dispečerė Lina skambina budinčiam Pakruojo kelių tarnybos darbuotojui ir praneša iš autobuso vairuotojo gautą prašymą: „Labai prašo pravalyti kelią nuo Telišionių, Kaliavų, Sosdvario. Jūs nevalote? Reiks skambinti į seniūniją...“ – pagalbos vairuotojui su keleiviais ieško autobusų stoties darbuotoja.

Po kelių minučių dispečerinės duris praveria pirmasis iš rytinio reiso vežęs moksleivius grįžęs Vidmantas Ankėnas.

Vairuotojas sako, kad keliai prastai nuvalyti, nebarstyti. Ypač sunkiai įveikiamas reiso ruožas nuo Linkuvos, per Diržius, Gedučius.

Vyras sako, kad jis, kaip ir kiti vairuotojai, autobuse vežiojasi smėlio maišą, kastuvą.

Kai įklimpsta – kelią atsikasa, pasibarsto. Jei autobuse būna suaugusių keleivių, padeda, jei ne – kelininko darbo imasi vienas.

„Prieš kelias dienas, kai buvo pūgos, užklimpau Linkuvos autobusų stotelėje. Dvi valandas buksavau. Stotelė ir šiandien tebėra nevalyta“, – piktinosi V. Ankėnas.

Vairuotojai stveriasi už galvų

Laiku įveikti maršrutą, saugiai nugabenti keleivius, kurių didžioji dalis yra moksleiviai, – ne vienintelė autobusų vairuotojų užduotis. Jie dar yra ir kasininkai bei informacijos apie kelių būklę kelininkams teikėjai.

Autobusų stoties viršininkė Elena Žukauskienė, sako, kad žinias apie neišvažiuojamus kelius dispečerinė kas rytą perduoda kelininkams.

Jos kolegės prasitaria, kad prieš kelerius metus buvę kitaip: kelininkai informuodavę dispečerinę, kokia kelių būklė, kur jau nuvalyti, kur – sunkiai išvažiuojami.

Dabar autobusų stoties darbuotojos, gavusios žinią iš vairuotojų apie neišvažiuojamus kelius, pačios skambina ir ieško - kelininkai ar seniūnija atsakinga už to kelio priežiūrą.

„Kai pusto ir kelininkai nespėja valyti, vairuotojai, grįžę iš reiso, stveriasi už galvų: vėluoja nuvežti mokinius arba įklimpus autobusams patys ieško pagalbos“, – apie visuomeninio keleivinio transporto vairuotojų žiemos vargus kalbėjo E. Žukauskienė.

Vakar rytą iš pirmųjų reisų į dispečerinę grįžę autobusų vairuotojai „Pakruojo kraštui“ vardijo nevalytus, duobėtus ir apledijusius, vis dar tebesančius sniegu užverstus kelių ruožus.

Antanas Janulis sakė, kad  užvakar buvęs užpustytas kelias nuo Mažeikonių link Kalevų, Telišonių, Draudelių ir nuo jų link Pašvitinio toks tebebuvo ir vakar rytą.

Vytautas Žemrieta, rytą moksleivius vežęs vadinamuoju Lygumų ratu, skundėsi nesaugiu dėl prastos priežiūros tapusiu keliu nuo Kauksnujų iki Stačiūnų.

Vytautas Ivanauskas dispečerinę informavo, kad autobusas vos įveikė sniegu užvertą kelią link Rimkūnų – per mišką už Linkuvos girininkijos, sunkiai įveikiamas atstumas buvo nuo Mikalajūnų iki Gaižūnų.

„O Jėzau, Jėzau!“ – paklaustas apie kelių priežiūrą sakė  Povilas Tinteris. – Nuo Karašilio, Dervelių iki Rozalimo – kelias baisus. Į Vismantus – nevalytas, duobėtas žvyrkelis. Važiuoju į garažą, nuo daužymosi per duobes kažkas ėmė barškėti“, – sakė vairuotojas, patikinęs, jog rajono keliai dar niekada nebuvo taip prastai prižiūrimi, kaip šią žiemą.

Visi kaip susitarę vyrai vardijo ir mažųjų rajono miestelių autobusų stotis – jos šiemet yra beveik nevalomos.

„Konfliktas užprogramuotas“

Pakruojo kelių tarnybos viršininkas Vytautas Brobaitis sako, kad autobusų vairuotojų ir kelininkų konfliktas yra užprogramuotas, nes ir  vieni, ir kiti esą įsprausti į rėmus.

„Autobusai turi savo grafikus, mes – savo, – sako V.Brobaitis. – Krašto kelius pasnigus turime nuvalyti ne vėliau kaip per 4 valandas, o rajoninius – ne vėliau kaip per 48. Galima sakyti, dirbame gerai, nes nė karto dėl tų grafikų nesilaikymo eismas nė viename kelyje nebuvo nutrūkęs“, – tvirtina Pakruojo kelių tarnybos viršininkas.

V.Brobaitis paaiškino, kad kelias Lygumai – Degučiai nėra įtrauktas į barstomų kelių sąrašą, kuris sudaromas atsižvelgiant į eismo intensyvumą.

„Be to, mūsų darbo intensyvumą apibrėžia instrukcija, kurioje sakoma, kad rajono keliuose yra dirbama nuo 9 iki 18 valandos ir tik baigus darbą krašto keliuose ir magistralėse. Todėl suprantama, kad autobusų vairuotojai, išvažiavę į pirmuosius reisus, gali susidurti su sunkiai išvažiuojamais ruožais, bet ne su visiškai neišvažiuojamais“, – sakė V.Brobaitis.

Pakruojo kelininkai prižiūri apie 500 kilometrų rajoninių kelių ir apie pusantro šimto kilometrų krašto kelių.

Autorės nuotr.

PAGALBA: Autobuso vairuotojas Vidmantas Ankėnas rodo pagalbos priemones – po keleivių sėdynėmis padėtą kąstuvą ir smėlio maišą – jų rasi kiekviename rajono keliais važinėjančiame autobuse.

DISPEČERINĖ: Autobusų stoties viršininkė Elena Žukauskienė (dešinėje) su dispečerinės darbuotoja anksti rytą palinksta prie rajono kelių žemėlapio, kai sužino apie sunkiai išvažiuojamus ruožus.

KELININKAI: Pakruojo kelių tarnybos viršininkas Vytautas Brobaitis sako, kad keliai valomi kiek leidžia lėšos ir veiklos apimtis apibrėžiančios instrukcijos.