
Naujausios
Interneto erdvėje buvo sukurta peticija, neabejingi vietiniai gyventojai pasirašinėjo ir popieriniuose parašų rinkimo lapuose. Kovo 30 dieną, drauge su muziejuje ekskursijas vedančiais Tytuvėnų regioninio parko direkcijos specialistais, surengta atvirų durų diena, kuomet taip pat buvo galima išreikšti savo palaikymą. Surinkti 1 058 parašai, kurie, su prašymu išsaugoti, perduoti Kelmės rajono valdžiai.
Šiandien galime džiugiai pranešti: muziejus išsaugotas, jis perduotas Tytuvėnų miestelio seniūnijai.
Įkurti gamtos muziejų Tytuvėnuose, Kelmės rajone, buvo sumanyta 1962 metais viename Gamtos apsaugos draugijos posėdyje. Šį sprendimą paskatino poreikis populiarinti gamtos apsaugą, ypač jaunimo, moksleivių tarpe. Buvęs draugijos pirmininkas, tuometinis Miškų ūkio direktorius, Enrikas Juzeliūnas, ėmė rūpintis šiuo klausimu.
Pagrindinė problema buvo eksponatai – kur jų gauti? Iš pradžių buvo apsiribota kampeliu miškų ūkio administracijos patalpose, kuriame įrengta ekspozicija. Vėliau muziejus persikėlė į didesnes patalpas, o gausiausiai eksponatais pasipildė 1971 metais.
E. Juzeliūnas turėjo unikalų eksponatą – tauro ragus, kuriuos išmainė į ekspozicijos įrengimą. Šią istoriją žinome iš paties E. Juzeliūno pasakojimo, 1998 metais išspausdinto rajono laikraštyje "Bičiulis": "Aš šiuos ragus nupirkau iš P. Ganusausko 1959 m. ir, išsaugojęs juos dvylika metų, 1971 m. paaukojau T. Ivanausko zoologijos muziejui. Prašiau tik prie ragų prisegti fundatoriaus etiketę ir dviem mėnesiams išleisti zoologijos muziejaus preparatorius daryti iškamšas kuriamam tuometinio miškų ūkio muziejui. Atlyginimą preparatoriams sumokėjo miškų ūkis. Zoologijos muziejaus direktorius su tomis sąlygomis sutiko, o man išdavė pažymą apie dovanotus ragus.". Ragai buvo rasti Raseinių rajone, tuometinėje Pagojukų apylinkėje, Dubysos slėnyje ties Spandotų kaimu. E. Juzeliūnas laiške teigia, jog ragų amžių – per 1 000 metų – nustatė gamtininkas Tadas Ivanauskas
Muziejus iš pradžių įsikūrė medinio pastato dalyje Tytuvėnų miškų ūkio gyvenvietėje, o po 1980-ųjų buvo perkeltas į naujas patalpas, kur yra iki šiol. Muziejaus veiklai buvo pritaikytas visas medinis pastatas, įrengtos salės, jau turimi eksponatai papildyti medžiotojų dovanotomis iškamšomis, vietos gyventojų medžio darbais. Ilgainiui, jau ir po nepriklausomybės atgavimo, eksponatai bei patalpos pamažu buvo atnaujinami, keičiami Tytuvėnų urėdijos pastangomis ir lėšomis.
Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šio unikalaus muziejaus išlikimo!