Naujausios
Pakruojo kraštas
KRAŠTOTYRININKO KALENDORIUS
Rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 d.
SAVAITĖS SENTENCIJA
Vaidybos menas, kaip kiekviena kita meno sritis, savo šaltiniu turi žmogaus vidų, jo sielą, kūrybinę nuotaiką.
Vytautas BIČIŪNAS, dailininkas, dramaturgas, teatralas
30 d. – 131 metų, kai Ramonaičių kaime gimė advokatas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas Jonas Bagdžiūnas – Borden (1882–1965). Nuo 1886 m. gyveno JAV. Mirė 1965 m. Matteson mieste (Ilinojaus valstija).
– 72 metai, kai Joniškaičių kaime gimė biofizikas, biomedicinos mokslų habilituotas daktaras Raimundas Lekas.
31 d. – 107 metai, kai Rygoje gimė dailininkas tapytojas, pedagogas Bronius Murinas (1906–1986). Kurį laiką mokėsi Linkuvos gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. apsigyveno JAV. Mirė Čikagoje.
Rugsėjo 1 d. – 110 metų kai Pulciniškio kaime (Pasvalio r.) gimė vienas žymiausių agronomų dirvožemininkų, agrarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, nusipelnęs mokslo veikėjas (1983) Bronius Baginskas (1903–1991). 1925 m. baigė Linkuvos gimnazijos I-ąją laidą. Mokydamasis gimnazijoje, dalyvavo katalikiškajame savišvietos būrelyje „Pro patria“. Kartu su bendraklasiais Jonu Buču (vėliau tapusiu pirmuoju Lietuvoje ekonomikos mokslų daktaru) ir Baliu Nainiu (vėliau – Žeimelio progimnazijos direktoriumi) leido laikraštėlį „Banga“. Mokėsi Žemės ūkio akademijoje, vėliau joje dėstė. 1941–1953 m. Agrochemijos, 1963–1978 m. Dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėjas. Su bendraautoriais ištyrė boro, kobalto, cinko ir kt. medžiagų kiekį Lietuvos dirvožemiuose, jų reikšmę žemės ūkio augalų derliui, sudarė 12 kartogramų. Nustatė mikroelementų normas varpiniams, ankštiniams, šakniavaisiniams augalams, pašarinėms žolėms. 1950–1951 m. sudarė Lietuvos dirvožemių (su V. Ruokiu ir V. Vazalinsku) ir jų kalkinimo žemėlapius. Knygų apie mikroelementų svarbą žemės ūkyje, jų kiekį Lietuvos dirvožemiuose autorius, bendraautoris ir parengėjas. Mirė Kaune.
– 120 metų, kai Klovainių miestelyje gimė rašytojas, dailininkas, teatralas, pedagogas, politikas Vytautas Bičiūnas (1893–1942). Klovainiuose gyveno iki trejų metų. 1896 m. tėvai išsivežė į Šiaulius. Būdamas septynerių, Šiauliuose pradėjo lankyti aktorės S. Jakševičiūtės (Venclauskienės) slaptą mokyklą. Besimokydamas gimnazijoje, įsijungė į „Varpo“ draugijos veiklą, pradėjo literatūrinį darbą, atsiskleidė ir kaip neblogas piešėjas. 1912–1916 m. mokėsi Kazanės dailės mokykloje. 1917 m. kartu su J. Tumu – Vaižgantu Petrograde redagavo laikraštį „Lietuvių balsas“. 1918 m. sugrįžo į Lietuvą. Aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime ir politikoje. Buvo krikščionių demokratų frakcijos atstovas Steigiamajame ir Pirmajame Lietuvos seimuose. 1939 m. įkūrė Oro skautų draugiją. Daug nuveikė teatro bei dramaturgijos srityse. Bendradarbiavo „Vilkolakio“ ir „Tautos teatruose“. 1927 m. įsteigė „Vyties“ teatro grupę, o 1931 m. – „Žvaigždikio“ teatrą ir jam vadovavo. Teatrui rašė scenarijus, kūrė dekoracijas bei jame vaidino. Parašė pjesės „Brolio Vitalio naktys“ (1928), „Savanoriai“ (1930) „Žalgiris“ (1932) ir kt. Parengė studijas „Vinco Krėvės likimo keliai“ (1930), „Tiesa apie Vilnių“ (1931), „Kun. Jonas Katelė ir jo laikai“ (1934), „Liaudies teatras“ (1936),), enciklopedinį leidinį „Kaunas 1030–1930“ (1930) ir kt. Pirmosios knygos apie M. K. Čiurlionį (1927) autorius. Kaip dailininkas dirbo daugiausia bažnytinio meno ir scenografijos srityse. 1941 m. sovietų suimtas ir kalintas. Sušaudytas Sosvos lageryje (Sverdlovsko sr., Rusija).
– 144 metai, kai Linkuvoje gimė veterinarijos gydytojas, mikrobiologas, veterinarijos mokslų daktaras, profesorius Leonas Gogelis (1869–1937). Mirė Kaune.
3 d. – 78 metai, kai Bališkių kaime gimė poetas, prozininkas Vaclovas Areima (1935–2013). Mirė Vilniuje.
5 d. – 106 metai, kai Diržių kaime gimė agronomas, pedagogas, filosofijos daktaras (1954), visuomenės veikėjas Bronius Povilaitis (1907–1985). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1949 m. Pabaltijo universiteto profesorius. Nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. Mirė Tillsonburge.
IŠ KRAŠTIEČIŲ KŪRYBOS
Jablonskio talkoje
Ištraukos iš V. Bičiūno knygos „Antanas Smetona“ (Kaunas, 1934)
Mokydamasis Petrapilio gimnazijoje, atostogas Antanas Smetona, kaip ir pirma, praleisdavo Lietuvoje mokytojaudamas. Tik 1899 m. vasarą Antanas Smetona nemokytojavo. Jablonskis tada ruošė spaudai pirmąją didelę lietuvių kalbos gramatiką ir du Valančiaus raštus. Jis su šeima nuvažiavo į Putvinskių dvarą Pavėžupį ir atsikvietė ten du geriausius savo padėjėjus: Antaną Smetoną ir jau minėtą Petrą Avižonį, tuomet Dorpato universiteto studentą. Buvo su jais ir rašytoja Žemaitė. Tad visi ėmėsi darbo. Jablonskis stengėsi parašyti tokią gramatiką, kuri tiktų visoms lietuvių tarmėms. Pats buvo panemunietis, suvalkiečių tarme kalbėdavo, tad pasiėmė dar talkon rytietį Smetoną, šiaurietį Avižonį, o žemaičių tarmei atstovavo pati Žemaitė, kuri buvusi neišsemiamas visokių žemaitiškų žodžių ir posakių aruodas. Pradėję dirbti, bet Pavėžupy vis jiems trukdydavę: tai svečių atvažiuoja, tai patys šeimininkai kur iškviečia pasivažinėtų, kad mokslinčiai perdaug nenusidirbtų. Jablonskis sugalvojo išvežti visą savo talką į kitą Putvinskių dvarą Graužikus. Čia jau niekas nebetrukdęs. Visa ketveriukė kiauras dienas sėdėdavusi verandoje ir rašiusi. Dvaro darbininkai stebėdavęsi: kada tik jie pro šalį eina, ar rytą, ar pietų, ar vakarą, „ponai“ vis sėdi ir rašo. O rašyti buvo ko. Didoka knyga, 88 puslapių, per pusantro mėnesio buvo perrašyta du, o vietomis tris kartus. Be to, buvo perrašytos ir kelios Valančiaus knygutės. Netrukus tai visa buvo Prūsuose, išspausdinta ir po Lietuvą išplatinta. Ši Jablonskio su savo talkininkais išleista gramatika padarė pagrindą lietuvių rašto kalbai. Iš jos ėmė ir rašytojai ir skaitytojai taisyklingos kalbos mokytis. O pirmiau kaip kas išmanydavo, taip rašydavo ir kalbėdavo.
Parengė Genė JUODYTĖ, Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė