Naujausios
Joniškio rajone prognozuojami didžiausi demografiniai praradimai
Per artimiausius penkerius metus Joniškio rajone bendras gyventojų skaičius sumažės dar 13,05 proc. Tai reiškia, kad iš 22 449 gyventojų, kurie Lietuvos statistikos departamento fiksuoti 2017 metų sausio 1 d., 2022 metų sausio 1 d. liks 19 tūkst. 519.
2017–2021 m. laikotarpyje sparčiausiai mažės 0–14 m. amžiaus vaikų: nuo 3002 vaikų 2017 metų sausio 1 d. duomenimis iki 2610 vaikų 2022 metų sausio 1 d. Per penkerius metus 0–14 metų vaikų rajone sumažės 16,39 proc., nuo 15 iki 64 metų amžiaus gyventojų per penkerius metus sumažės 16,75 proc. Darbingo amžiaus (15–64 m.) nuolatinių gyventojų skaičius rajone 2017–2021 m. laikotarpyje sumažės net 16,8 proc. Prognozuojama, kad 2017–2021 m. laikotarpyje pagyvenusių išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas sparčiausiai augs ir Joniškyje (net 7 punktais). Šiandieninė situacija rodo, kokia gili 30-35 m. amžiaus demografinė duobė, kuri perspektyvoje ne tik dar labiau gilės, bet ir plėsis.
Tai prognozuoja Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, atlikęs prognozuojamą Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje tyrimą. Joniškio rajono laikraščio „Sidabrė“ paprašytas R. Tučas pažiūrėjo į netolimą Joniškio rajono ateitį.
Lina RUDNICKIENĖ
Bendras gyventojų skaičius sumažės
Su doc. Rolandu Tuču neakivaizdžiai susipažinome dar tada, kai jam buvo patikėta parengti rinkimų žemėlapio reformą, tuo metu, kai į vieną rinkiminę apygardą sujungtas Joniškio rajonas su dalimi Pakruojo ir Šiaulių rajonais, rinkiminė apygarda pavadinta Žiemgalos vardu.
Pasak jį parengusio Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docento Rolando Tučo, gali atsitikti taip, kad vos prieš porą metų pakeistą rinkiminį žemėlapį teks perbraižyti jau netrukus, prieš artėjančius 2019 metų rinkimus. Docentas tokias prielaidas daro dėl savo neseniai atlikto tyrimo, kurio metu ir paaiškėjo, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvos savivaldybėse gyventojų skaičius sparčiai mažės.
Docentas prognozuoja, kad bendrasis gyventojų skaičius 2017 – 2021 m. Lietuvoje sumažės 5,4 proc., Šiaulių apskrityje – 9 proc., o Joniškio rajone – 13,1 proc. Šiuo aspektu Joniškio rajono demografiniai praradimai bus vieni didžiausių Lietuvoje – dar labiau gyventojų sumažės tik Pagėgių, Kelmės r., Skuodo r. ir Visagino savivaldybėse. Tačiau gyventojų skaičiaus spartus mažėjimas bus būdingas visoms Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvos savivaldybėms, išskyrus apskričių centrus (Šiaulius, Panevėžį bei Uteną) ir juos juosiančias žiedines savivaldybes, kuriose gyventojų skaičius taip pat mažės, tačiau lėčiau.
Mažės darbingo amžiaus žmonių
Pasak docento R. Tučo, Joniškio rajono savivaldybės situacija yra panaši į daugumos Šiaurės, Šiaurės Rytų Lietuvos bei Rytinės Žemaitijos dalies „kaimiškų“ savivaldybių situaciją – stebimas tik itin spartus visuomenės senėjimas, kuris tęsis ir toliau.
– Nors formaliai 65 m. ir vyresnių žmonių skaičius per penkerius metus Joniškio rajone išliks stabilus (prognozuojamas labai nežymus (0,06 proc.) jų skaičiaus augimas (Šiaulių apskr. – 0,7 proc.), tačiau labai ryškiai sumažės darbingo amžiaus (statistikoje apibrėžiama kaip 15 – 64 m. amžiaus demografinė grupė) gyventojų. Jei Šiaulių apskrityje darbingo amžiaus žmonių sumažės 12,8 proc., tai Joniškio rajone – net 16,75 proc.
Prognozuoju, kad pagal darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus Joniškio rajonas nusileis tik Visagino, Skuodo r., Pagėgių ir Akmenės rajonų savivaldybėms. Padėtis išties liūdnoka. Pažvelgus į Joniškio rajono gyventojų amžiaus struktūros demografinę kreivę taip pat tampa aišku, kad demografiniai darbingo amžiaus žmonių praradimai nebus vien tik kiekybiniai. Neigiamas (jei tik taip galima įvardinti) kokybinis aspektas – darbingo amžiaus gyventojų grupėje vis labiau ir labiau dominuos vyresnio (ypač – priešpensijinio) amžiaus gyventojai. 60-65 m. amžiaus žmonių skaičius per artimiausią penkerių metų laikotarpį iki 2022 m. sausio 1 d. net išaugs, – komentavo docentas.
Toliau plaks emigracijos rykštė
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl gyventojų amžiaus demografinės struktūros nežymiai Joniškio rajone per artimiausius penkerius metus padaugės ne tik 60-65 metų amžiaus žmonių skaičius, bet ir 27-31 m. amžiaus gyventojų grupė. Tačiau augs tik šios dvi grupės, tuo tarpu 15-26 m. bei 33-56 m. amžiaus demografinėse grupėse, kaip pastebi doc. R. Tučas, stebėsim didelius praradimus. Pirmiausia dėl pačios demografinės struktūros – tiesiog „pasislinks“ demografinė kreivė ir šiuo metu didesnes gyventojų grupes pakeis mažesnės. Docento teigimu, prognozės dėl Lietuvos demografinės „rykštės“ – gyventojų emigracijos nedžiuginančios, tendencija vykti į svečias užsienio šalis dirbti ir gyventi ir per artimiausius penkerius metus išliks, tad rajono žmonių emigracijos tempai nesumažės.
– Didžiuliai darbingo amžiaus žmonių praradimai 15-35 m. amžiaus grupėje yra savaime aiškūs. Juk jau dabar nemenka dalis jaunų žmonių tik formaliai deklaruoja savo gyvenamą vietą Joniškio rajone – mieste, gyvenvietėse, kaimuose, tačiau iš tiesų jie jau gyvena kitur. Tik laiko klausimas, kada jie deklaruos pasikeitusią gyvenamą vietą. Paprastai tai daroma baigus studijas – maždaug nuo 26 m. amžiaus, – konstatuoja Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. Rolandas Tučas.
Kalbant apie sparčios emigracijos priežastis, docentas minėjo, kad derlingas žemes turinčių savivaldybių (tame tarpe – ir Žiemgalos krašto) viena iš svarbiausių nykimo priežasčių yra sovietmetyje gerokai pakeista apgyvendinimo struktūra. Vykdant melioraciją žmonės iš vienkiemių buvo sukelti į specialiai tam sukurtas kolūkines gyvenvietes. Pasak R. Tučo, atkūrus Nepriklausomybę ir perėjus į rinkos ekonomiką, dauguma kolektyvinių ūkių suiro, ūkininkai pradėjo ūkininkauti savarankiškai. Moderni vakarietiška žemės ūkio technika leido atsisakyti perteklinės darbo jėgos. Tad nemenka dalis jaunesnių žmonių išvyko į Lietuvos didmiesčius ar užsienį, o nemaža dalis likusių pasirinko asocialų gyvenimo būdą. Ši problema aktuali visai Lietuvai, tačiau itin ryški derlingų žemių savivaldybėse, kur sovietmetyje žmonės buvo atplėšti nuo nuosavos žemės ir prikurta kolūkinių gyvenviečių.
– Aišku, tai tik viena iš daugelio spartesnės emigracijos priežasčių. Emigracijai didelės įtakos turi ir mažas darbo atlygis, darbo santykių nelankstumas, senamadiška vadovų arogancija, nepagarba darbuotojui, teisingumo stoka valstybėje ir iš čia kylanti negatyvių žinučių gausa, kuriomis perpildytos žiniasklaidos priemonės. Manyčiau, kad jaunimas pasigenda liberalesnės aplinkos. Jaunimas gana kritiškai vertina draudimų politiką – taikant draudimus bandymą reguliuoti žmonių gyvenimo būdą. Juk tai priemonės, kurių šiandienos liberaliose Vakarų visuomenėse mes nelabai ir rasime. Visą tai visumoje formuoja tą negatyvų kontekstą, kuris skatina jaunus žmones laimes pasiieškoti svetur. O rinktis šiais laikais tikrai yra iš ko, – „Sidabrei“ kalbėjo doc. R. Tučas.
Pagal emigracijos tempus esame ne tik Europos, bet ir viso pasaulio lyderiai. Mus pagal gyventojų skaičiaus praradimus lenkia tik kariaujanti Sirija ir mažytė Andora. Kitaip tariant, iš beveik 200 valstybių esame treti nuo galo... O, kaip minėjo doc. R. Tučas, šiuo metu apie 3/4 Lietuvos gyventojų prarandama dėl emigracijos. Tiesa, praradimai dėl natūraliosios kaitos artimiausiu metu augs, nes mažės gimstamumas ir į garbaus amžiaus žmonių kategoriją pereis gausi dabartinių šešiasdešimtmečių karta, tad migracijos ir natūraliosios kaitos santykis jau nebebus toks didelis.
Toliau mažės vaikų skaičius
Dar vienas negatyvus visoje Lietuvoje laukiamas aspektas – vaikų iki 14 metų amžiaus skaičiaus mažėjimas. Tačiau šie skaičiai Joniškio rajonui per artimiausius penkerius metus bus gana ryškūs.
Lyginant su 2017 metų sausio 1 d. duomenimis, prognozuojama, kad iki 2022 metų sausio 1 d. vaikų iki 4 metų amžiaus Joniškio rajone turėtų sumažėti net 16,4 proc. Bendrai Lietuvai šis rodiklis sumažės nedaug, tik 0,8 proc., Šiaulių apskrityje – 5,7 proc. Šiuo požiūriu liūdna situacija iš esmės visose Šiaurės Rytų Lietuvos ir Šiaurės Lietuvos savivaldybėse.
Docentas R. Tučas apgailestauja, kad šiuo aspektu Joniškio rajono situacija bus viena iš prasčiausių Lietuvoje. Prognozuojama, kad 0-14 m. vaikų skaičius dar labiau sumažės tik vienintelėje Kupiškio rajono savivaldybėje. Toks spartus gimusių vaikų skaičius mažėjimas, be abejo, sukels nemaža susijusių problemų. Teks ir toliau uždarinėti vaikų ugdymo, medicininės priežiūros įstaigas. Vėliau tai atsilieps darbingo amžiaus žmonių skaičiui.
– Didelės įtakos vaikų skaičiaus mažėjimui turės prognozuojamas netrukus prasidėsiantis gana spartus gimusių vaikų skaičiaus mažėjimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausios tam įtakos turės ta pati gyventojų demografinė struktūra – sparčiai mažėsiantis 15-25 m. amžiaus žmonių skaičius mažins ir gimusių vaikų skaičių. Ir jokie gana simboliški „vaiko pinigai“ to nepakeis. Tiesa, reprodukcinio amžiaus gyventojų demografinius praradimus dalinai kompensuos pakankamai stabili (ar net šiek tiek padidėsianti) 27-33 m. demografinė grupė. 2016 m. vidutinis gimdančios motinos amžius Lietuvoje buvo 29,7 metai, pirmą vaiką gimdančios – 27,3 metai. Koks jis yra Joniškio rajono savivaldybėje, tokių duomenų neturiu, – apgailestaudamas kalbėjo docentas.
Prognozuojama, kad per penkerius metus gimusių kūdikių skaičius Joniškio rajone sumažės 18,1 proc., o Šiaulių apskrityje – 15,3 proc. Tačiau Joniškio rajono demografinė situacija šiuo aspektu kaip nors labiau neišsiskirs, nes prognozuojama, kad Lietuvoje bus net 15 savivaldybių, kuriose gimusių vaikų skaičius sumažės dar labiau, nei Joniškio rajone.
Pagyvenusių žmonių koeficientas augs
Dar vienas įdomesnis išvestinis rodiklis – Pagyvenusių išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas, apibrėžiamas kaip pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų. Sparčiai senstant visuomenei šis rodiklis taip pat augs. Jei 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje jis buvo 29, tai prognozuojama, kad 2022 m. sausio 1 d. bus 33.
Šiaulių apskrityje 2017 metų sausio 1 d. šimtui 15-64 metų amžiaus gyventojų teko 32 pagyvenę išlaikomi žmonės. Prognozuojama, kad 2022 m. sausio 1 d. šimtui darbingo amžiaus žmonių teks 37 pagyvenę išlaikomo amžiaus žmonės. Joniškio rajone prieš metus 100-tui darbingo amžiaus žmonių teko 33 pagyvenę. Prognozuojama, kad 2022 metų sausio 1 d. tas rodiklis šoktels iki 40. Šis rodiklis, be išimčių, augs visose Lietuvos savivaldybėse. Vienur sparčiau, kitur – lėčiau. Pasak doc. R. Tučo, šiuo požiūriu Joniškio rajonas iš bendro Lietuvos kaimiškų savivaldybių konteksto neturėtų išsiskirti. O aukščiausias koeficientas bus Šiaurės Rytų Lietuvos ir Pietų Lietuvos savivaldybėse. Taigi, kuo toliau, tuo mažesnei darbingo amžiaus žmonių grupei reiks išlaikyti vis gausesnę garbaus amžiaus gyventojų grupę.
Viltis visada yra
Šios prognozės skirtos tik penkerių metų laikotarpiui. Pats docentas gana skeptiškai vertina bandymus prognozuoti tolimesnę ateitį. O tos prognozės, kuriose teigiama, kad po kelių dešimtmečių Lietuvoje gyvens tik kokie du ar pusantro milijono, R. Tučui iš viso atrodo absurdiškai. Tiesiog neįvertinamas ne tik galimai pasikeisiantis vidaus politikos, bet ir geopolitinis kontekstas.
– Be to, gyventojų skaičius pasaulyje sparčiai auga, iš ekonomiškai silpnų ar karų alinamų šalių žmonės plūsta į Europą. Kol kas jiems Lietuva ne itin įdomi. Tačiau, manau, kad tik kol kas. Juk tolimesnėje perspektyvoje Lietuva gali tapti gerokai patrauklesne šalimi, galime sulaukti ir nemažų karo pabėgėlių, ekonominių migrantų srautų. O kada ir į mūsų šalį jie ims masiškai plūsti? Po dešimties, gal penkiolikos ar dvidešimties metų? Niekas to atsakyti negali. Tačiau turime būti tam pasirengę – tik taip išvengsime įvairių staigmenų. Be abejo, vis dar tikimės, kad pavyks susigrąžinti bent dalį jau išvykusių Lietuvos žmonių – būtų šaunu, kad nors dalis jų sugrįžtų. Ieškodami darbo jėgos atsargiai dairomės į Ukrainą, Baltarusiją, Gruziją. Bet demografinė situacija šiose šalyse panaši į mūsiškę, tad taip pat būtų gana naivu tikėtis, kad šios šalys ilgai bus „neišsenkančiu darbo jėgos šaltiniu“, – sako doc. R. Tučas.
Joniškio rajonui didelės reikšmės gali turėti nebloga geografinė padėtis – prie gero kelio, netoli Latvijos sostinės ir uosto. Pasak R. Tučo, Ryga yra potencialus miestas, o Joniškis, arčiausiai jo esantis, ateityje gali augti, iš regiono mūsų rajonas turi gal net aukščiausią augimo potencialą, o tai būtų ateities privalumas. Ateityje, jei augtų darbingų gyventojų skaičius, Joniškio rajono ekonominė plėtra irgi neišvengiama: mat gyventojai čia galėtų gyventi, o dirbti, verslą kurti važiuoti į pašonėje esančią Latviją ir jos didmiesčius.
Dr. R. Tučas, kilęs iš Vaškų (Pasvalio r.), jau skaičiuoja dešimtuosius darbo Vilniaus universitete metus. Iki tol jis dirbo Krašto apsaugos sistemoje, mokytojavo vidurinėje mokykloje Pakruojo rajone, privačiame sektoriuje. Docentas, 2016 metais pripažintas geriausiu Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dėstytoju, kartkartėmis lankosi ir Joniškio rajone, nes Kriukuose, Joniškyje turi giminaičių.
Docento Rolando Tučo sudaryta prognozinė Joniškio rajono savivaldybės demografinė kreivė 2017-01-01 – 2022-01-01.