Juozas Gobis – mokytojas ir pedagoginės literatūros autorius

Juo­zas Go­bis – mo­ky­to­jas ir pe­da­go­gi­nės li­te­ra­tū­ros au­to­rius

Ge­nė Juo­dy­tė

Kraš­tie­tis Juo­zas Go­bis – vie­nas ryš­kes­nių tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos mo­ky­to­jų, pe­da­go­gi­nės li­te­ra­tū­ros au­to­rių, ra­šęs ne tik pe­da­go­gi­ne te­ma, bet ir įvai­riais psi­cho­lo­gi­jos, fi­lo­so­fi­jos, poe­ti­nės kū­ry­bos klau­si­mais.

Su­si­lauk­da­vo ir kri­ti­kos

Di­džią­ją da­lį sa­vo dar­bų pa­ren­gė, mo­ky­to­jau­da­mas ato­kio­se Lie­tu­vos vie­to­se ir ne­tu­rė­da­mas ša­lia au­to­ri­te­tų ar bend­ra­min­čių, iš ku­rių ga­lė­tų gau­ti kva­li­fi­kuo­tus pa­ta­ri­mus vie­nu ar ki­tu klau­si­mu.

Pla­tus nag­ri­nė­ja­mų te­mų ra­tas rei­ka­la­vo ne­ma­žai ži­nių iš įvai­rių sri­čių, o jų kar­tais kny­ge­lių au­to­rius sto­ko­da­vo. Dėl to su­si­lauk­da­vo vie­no ar ki­to įta­kin­go as­mens kri­ti­kos.

Apie mo­ky­to­jo pa­reng­tą ir 1924 m. iš­leis­tą „Vi­suo­me­nės moks­lo va­do­vė­lį“ pro­fe­so­rius A. Vol­de­ma­ras štai kaip at­si­lie­pė: „Su­da­ry­tas jis ne­la­bai vy­ku­siai, o iš­dės­ty­tas vėl ne­ge­riau, pa­ra­šy­tas jis tiek sun­kiai, kad ka­žin ar mo­ki­niai daug ką iš jo su­pras [...] Go­bis ne­su­ge­bė­jo išaiš­kin­ti skir­tu­mo tarp koo­pe­ra­ty­vo ir ak­ci­nės bend­ro­vės...“

Ra­šy­mas teik­da­vo dva­si­nę at­gai­vą

Vi­sas tas klai­das pa­tei­sin­ti la­bai tik­tų liau­diš­kas po­sa­kis: „Kas ne­dir­ba, tas ne­klys­ta“. O dir­bo J. Go­bis la­bai daug. Sa­va­ran­kiš­kai iš­mo­ko ir sve­ti­mų kal­bų. Jų mo­kė­jo net aš­tuo­nias, o še­šio­mis kal­bo­mis ga­lė­jo ra­šy­ti.

Anot ra­šy­to­jo ir žur­na­lis­to P. Nau­jo­kai­čio, „iš­mo­kęs daug sve­ti­mų kal­bų, leng­vai iš įvai­rių au­to­rių su­komp­lek­ta­vo įvai­raus tu­ri­nio kny­gas.“

Kny­ge­lių ra­šy­mas jam teig­da­vo dva­si­nę at­gai­vą po sun­kaus dar­bo mo­kyk­lo­je. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos tre­čia­ja­me de­šimt­me­ty­je pa­si­ro­dė net 25 mo­ky­to­jo pa­reng­tos ir iš­leis­tos kny­ge­lės. O kur dar straips­niai, pub­li­kuo­ti įvai­riuo­se laik­raš­čiu­ose ir žur­na­luo­se.

Apie tai, koks įvai­rus bu­vo Juo­zo Go­bio gvil­de­na­mų te­mų spekt­ras, vaiz­džiai by­lo­ja ke­le­to straips­nių, pub­li­kuo­tų 1938 m. žur­na­le „Drau­gi­ja“ (be­je tais me­tais čia jis pa­skel­bė dau­giau­sia pub­li­ka­ci­jų) pa­va­di­ni­mai. O jie bu­vo to­kie: „Žmo­gus ir eko­no­mi­ka“, Mo­der­niš­ko­jo žmo­gaus gy­ve­ni­mo idea­lai“, „Ka­ras krikš­čio­niš­kos min­ties švie­so­je“, „Apie im­pe­ria­liz­mą“, „Eu­ge­niš­ko­sios ste­ri­li­za­ci­jos klau­si­mu“ (apie abor­tus). Žy­mią vie­tą J. Go­bio pub­li­cis­ti­ko­je uži­ma laiš­kai ži­no­mam po­li­ti­kui, pro­fe­so­riui Au­gus­ti­nui Vol­de­ma­rui. J. Go­bis bu­vo ar­ti­mas pro­fe­so­riaus drau­gas, už­ta­rė­jas, guo­dė­jas ypa­tin­gai pa­sta­ra­jo ne­su­ta­ri­muo­se su pre­zi­den­tu A. Sme­to­na.

Ži­nios apie gy­ve­ni­mą gan kuk­lios

So­viet­me­tis ir pra­si­dė­jęs ant­ra­sis pa­sau­li­nis gy­ve­ni­mas su­jau­kė mo­ky­to­jo gy­ve­ni­mą. 1944-ai­siais pa­si­trau­kė į Va­ka­rus.

Už ge­le­ži­nės už­dan­gos li­ko ir jo dar­bai. Juo­zo Go­bio kny­ge­lės bu­vo išim­tos iš so­vie­ti­nės Lie­tu­vos bib­lio­te­kos fon­dų. Dėl tos prie­žas­ties dau­gu­mai mi­ni­mas žmo­gus ar­ba ne­ži­no­mas, ar­ba la­bai ma­žai ži­no­mas. O ir šian­dien tu­ri­mos ži­nios apie J. Go­bį gan skur­džios.

Gi­mė Ma­te­lė­nų kai­me (dab. Mo­lė­tų r.) be­že­mių vals­tie­čių šei­mo­je. Pra­džios mo­kyk­lą bai­gė Jo­niš­kio mies­te­ly­je, o gim­na­zi­ją – Vil­niu­je. Bū­da­mas dvi­de­šim­ties, pra­dė­jo mo­ky­to­jau­ti.

Pir­mo­ji dar­bo vie­ta – Klo­vai­niuo­se. Mies­te­lio pra­džios mo­ky­klo­je mo­ky­to­ja­vo nuo 1915-ųjų. De­ja, la­bai trum­pai. 1915–1927-ai­siais dir­bo mo­ky­to­ju Lin­ku­vo­je, o 1927–1929 m. – Ro­kiš­kio gim­na­zi­jo­je.

1929 m. iš­lai­kęs vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­te, įgi­jo aukš­tes­nio­sios mo­kyk­los lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­jo tei­ses.

1929–1930 me­tais bu­vo Plun­gės vals­ty­bi­nės gim­na­zi­jos di­rek­to­rius, po to ne­pil­nus me­tus mo­ky­to­ja­vo Uk­mer­gės gim­na­zi­jo­je. 1931-ųjų ge­gu­žę at­leis­tas iš dar­bo, ap­si­gy­ve­no Klo­vai­niuo­se. 1944 m. pa­si­trau­kė iš Lie­tu­vos. Iki 1951 m. gy­ve­no Vo­kie­ti­jo­je, dir­bo mo­ky­to­ju. 1951-ai­siais pa­si­trau­kė į JAV. Mi­rė 1970-ai­siais Kliv­len­de.

Spau­do­je bend­ra­dar­bia­vo nuo Lin­ku­vos lai­kų

Bend­ra­dar­biau­ti spau­do­je pra­dė­jo 1919-ai­siais, gy­ven­da­mas ir dirb­da­mas Lin­ku­vo­je. Straips­nius pub­li­ka­vo žur­na­luo­se „Drau­gi­ja“, „Švie­ti­mo dar­bas“, „Lie­tu­vos mo­kyk­la“, „Šal­ti­nis“ „Ži­di­nys“, „Lo­gos“, laik­raš­čiuo­se „Ry­tas“, „Pa­ne­vė­žio bal­sas“ ir kt.

Pa­ra­šė kny­ge­les „As­me­ny­bė ir kul­tū­ros pa­grin­dai“ (1921), „Pir­mo­sios jau­nys­tės psi­cho­lo­gi­ja“ (1923), „Poe­ti­nės kū­ry­bos fi­lo­so­fi­ja“ (1925), „Jau­nuo­lio ona­nis­to psi­chi­ka ir jos auk­lė­ji­mas“ (1926), „Dech­ris­tia­ni­zuo­to žmo­gaus sie­la dai­lio­sios li­te­ra­tū­ros švie­so­je“ (1927), „Mei­lė ir gy­ve­ni­mas“ (1927), „Pro­fe­so­rius Au­gus­ti­nas Vol­de­ma­ras (1930), va­do­vė­lius „Trum­pas vi­suo­me­nės moks­lo va­do­vė­lis“ (1926), „Trum­pas pe­da­go­gi­kos is­to­ri­jos kur­sas“ (1930) ir kt. Ne vie­ną kny­ge­lę pa­ren­gė ir Lin­ku­vo­je, o dvie­jų iš jų – „Poe­to psi­chi­kos bruo­žai“ (1926) ir „Mo­te­rų psi­chi­kos bruo­žai“ (1927) ant­raš­ti­niuo­se la­puo­se nu­ro­dė, kad čia ir iš­lei­do.

AU­TO­RIUS: Juo­zas Go­bis – de­šim­čių kny­ge­lių au­to­rius.

LEI­DY­BA: Kny­ge­lės vir­še­ly­je ma­ty­ti, kad ji iš­leis­ta au­to­riui dir­bant Lin­ku­vo­je.