Naujausios
„Jūsų nepamirštu“
Gegužės mėnesį Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje atidarytos ir iki liepos mėnesio vidurio veiks dvi kraštiečio, muziko, profesoriaus ir tautodailininko Valento Leimonto parodos. Jos byloja apie profesoriaus glaudų ryšį su jam brangiu Pakruojo kraštu ir jo žmonėmis.
Genė JUODYTĖ
Redakcinės kolegijos narė
Atsiminimai ir pamąstymai
Bibliotekos skaitykloje parengta V. Leimonto kūrybos paroda „Akvarelės fone – atsiminimai ir pamąstymai.“
Su mažai kam žinoma savo rašytine kūryba kraštietis pakruojiečius supažindina pirmuosius. Apie savo pomėgį rašyti V. Leimontas rašo:
„Turbūt dažnas paskaitęs mano vieną kitą rašinėlį, pagalvos, kad tai prasmės neturinti rašliava. Gi man tai yra ne tik pomėgis kažką veikti.
Gyvenu, žiūriu, klausausi, skaitau ir stengiuosi kai ką suprasti, vertinti, įsiminti. Na, o kur dar gyvenimo peripetijos? Iš čia ir noras vieną kitą mintį užrašyti. Užrašyti sau, kad retkarčiais prie jų sugrįžčiau. Be to, – tai kuklus palikimas artimiesiems“.
Vienišos kasdienybės įprasminimas
Antroji paroda – akvarelių. Ji lankytojo akį traukia šviesiu koloritu, savitai apibendrintu peizažu ir suteikia puikią galimybę širdimi išgirsti jautrią, gal kiek filosofišką V. Leimonto akvarelės kalbą.
Daile domėjęsis nuo vaikystės, profesorius prie jos galėjo sugrįžti tik gyvenimo rudenį. Akvarelė tapo jo vienišos kasdienybės įprasminimu bei paguoda dvasiai.
Laiškas kraštiečiams
Negalėdamas atvykti į parodos atidarymą ir gyvu žodžiu kreiptis į savo krašto žmones, profesorius panoro tai padaryti nors laišku.
„Mieli kraštiečiai,
Štai aš ir vėl pas jus. Gaila, kad ne pats, o tik mano darbai. Apie keliones, kad ir į Pakruojį, galiu tik pasvajoti. Esu visiškas namisėda, prispaustas pasiligojimų. Kai žmogui 88-eri – gero nėra ko laukti.
Na, o jūsų nepamirštu – rengiu savo tapybos darbų parodas. Jų – jau septynios: Pakruojyje – keturios, Linkuvoje – dvi, Žeimelyje – viena. Ši – jau aštunta. Daugoka, bet viliuosi, kad gal nenusibodau ir neįkyrėjau.
Tiems, kurie atidžiai pasižvalgys po šią ekspoziciją, gali kilti klausimas, kodėl nemažai anksčiau sukurtų darbų.
Prisipažinsiu, kad panorau parodyti tai, kas kabojo namuose. Galvoju, kad senesnieji darbai kartu su naujesniais leis susidaryti pilnesnį vaizdą. Eksponuoti vien naujus darbus neturėjau galimybės, nes šiuo metu Rokiškyje rodomi mano 25 paveikslai. Be to, mano fondai labai sumažėjo, kai 21 akvarelę dovanojau Lietuvos dailės muziejui.
Mano kasdienybė – pilkoka, persunkta vienatvės slogučio. Bet nepasiduodu. Vis dar tapau, ieškau šviesesnio kolorito, eksperimentuoju. Sunkoka, nes akis – ne ta ir ranka – ne tokia. Prisipažinsiu, kad norisi ir patinginiauti. O kai visai aptingstu, rašau save ironizuojančią humoreską. Juk galima pasijuokti ir iš savęs. O tai padeda.
Džiaugiuosi galėjęs surengti šią parodą. Linkiu prasmingų darbų ir malonios vasaros.
Visada Jūsų Valentas Leimontas
Vilnius, 2014 m., gegužės 27 d.“
Iš Juozo Paukštelio bibliotekos archyvo nuotr.
SUGRĮŽIMAI: Kraštiečio profesoriaus Valento Leimonto kūrybos parodos – tarsi sugrįžimai į savąjį kraštą.