
Naujausios
Formuoti antikorupcinę kultūrą
Konferenciją surengė Tarptautinė verslo asociacija "Verslo saitas", Kelmės miesto vietos veiklos grupė, Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė ir savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija.
Visą darbo dieną trukusiame renginyje dalyvavo kelios dešimtys kelmiškių. Jie susidomėję klausėsi daug informacijos ir minčių pažėrusių lektorių.
Pranešimą "Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Antikorupcinės aplinkos kūrimas" parengė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Rita Šikšnienė.
"Kaip išaugti iš korupcijos rūbo?" – savo pranešime klausė rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkė Janina Skeberdienė.
Šiaulių universitete dirbanti dr. Rita Toleikienė apžvelgė etinę korupcijos sampratą pranešime "Jaunimo nuostatos ir požiūris į korupciją".
"Transparency Internacional" programų vadovė Ingrida Kalinauskienė kalbėjo apie "Gerųjų skaidrumo pavyzdžių galią". Šios organizacijos projektų koordinatorė Deimantė Žemgulytė vedė praktinį užsiėmimą "Antikorupcijos ir skaidrumo ABC: praktinių dilemų aptarimas".
Ir duoti, ir imti – nusikaltimas
"Korupcija – tai piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant asmeninės naudos", – nuo apibrėžimo savo pranešimą pradėjo STT atstovė R. Šikšnienė.
Viena dažniausių šiandieninės korupcijos apraiškų yra nepotizmas – giminių ir bičiulių rėmimas, politinių partijų narių protegavimas, papirkimas, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas tarnyba. Pasitaiko neteisėto lobizmo, rinkimų rezultatų ir kitų dokumentų klastojimo. Organizacijose korupciniai nusikaltimai dažniausia pasireiškia organizuojant viešuosius pirkimus.
Šiuo metu naujai padaromiems korupciniams nusikaltimams labai padidėjusios baudos. Pati mažiausia bauda siekia 750 eurų. Pavyzdžiui, vienas klientas ESO darbuotojui pasiūlė 20 eurų kyšį. Darbuotojas pranešė vadovui, šis – STT pareigūnams. Kyšio siūlytojui paskirta 2550 eurų bauda. Kadangi jis pripažino kaltę ir procesas vyko pagreitinta tvarka, bauda sumažinta iki 1700 eurų.
Gydytojas, kuriam buvo duota kyšių už 1000 eurų, turės sumokėti 20 000 baudą.
Kaip populiariausias kyšių formas R. Šikšnienė paminėjo pinigus, sutartis darbams atlikti, automobilius, brangius papuošalus, keliones į egzotiškas šalis.
Tarp korumpuočiausiųjų vis dar minimos gydymo įstaigos, teismai, Seimas, savivaldybės.
Valstybės tarnautojai negali imti jokių dovanų. Kartais pacientai mano, jog ne nusikaltimas, kai gydytojui atsidėkojama po operacijos ar išgijus. Tai – nusikaltimas. Negalimos dovanos nei prieš, nei po operacijos ar gydymo. Dovanos įmanomos tik asmeninių švenčių progomis, jeigu gydytojas yra tavo asmeninis draugas.
Jeigu pacientas liko patenkintas gydytojo paslauga – geriausia išeitis parašyti padėką, teigiamą komentarą specialioje programėlėje ar gydymo įstaigoje esančioje knygoje.
STT pareigūnus nustebino faktas, jog interneto programoje "sergu.lt" neskelbiami visi turimi talonai vizitams pas gydytojus. Kartais jų paskelbiama tik 10 procentų. Tačiau pacientai neinformuojami, jog paskelbta tik dalis galimų vizitų. Nepaaiškinama, jog yra kiti būdai: registruotis telefonu arba nueiti į ligoninės ar poliklinikos registratūrą.
R. Šikšnienė pabrėžė, jog gydymo įstaigos pavyzdį turėtų imti iš policijos, kur korupcinių nusikaltimų sumažėjo iki minimumo – 9 procentų.
Ką daryti darbuotojui, jeigu jam siūlomas kyšis? Pirmiausia įspėti, kad jų įstaigoje dovanos nepriimamos. Jeigu klientas vis tiek nori ją įbrukti, pranešti įstaigos vadovui. Kartais dovanos atsiunčiamos per kurjerius. Jas reikia grąžinti siuntėjui.
Korupcinių nusikaltimų mažėja
R. Šikšnienė pabrėžė, jog antikorupcinė kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi.
Tarptautinis tyrimas parodė, jog korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje gerėja. Praėjusiais metais situacija įvertinta vienu balu daugiau. Iš aštuonioliktos vietos tarp Europos šalių Lietuva pakilo į penkioliktąją. Pasaulyje užima trisdešimtąją vietą.
Korupcijos suvokimo indeksas vertinamas šimto balų skalėje. Tačiau visuotinio skaidrumo nėra pasiekusi nė viena šalis. Mažiausia korupcijos apraiškų Danijoje. Ji surinko 87 balus.
Kad korupcijos Lietuvoje mažėja parodė ir nacionalinis tyrimas. Korupcijos rizikos ir su ja susijusių reiškinių sumažėjo iki 36 procentų.
Korupcijos vis dar pasitaiko dėl nesąžiningų žmonių, teisinio reguliavimo spragų, netinkamų procesų ir prasto darbo organizavimo.
Kaip išaugti iš korupcijos rūbo?
Tokį klausimą savo pranešime kėlė rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkė Janina Skeberdienė. Ji kvietė žmones būti pilietiškesnius ir pranešti apie korupcijos apraiškas, nes abejingumas priverčia pačius kentėti.
Pavyzdžiui, apie tai, kad autobuso vairuotojas už kelionę paima pinigus, bet neduoda bilietų gyventojai prabilo tik po to, kai maršrutas buvo panaikintas kaip nuostolingas ir pasidarė keblu nuvykti į darbą. Iki tol tylėjo.
Tokių pavyzdžių pranešėja pateikė ir daugiau: ne viską, ką surinko už paslaugas, įneša pirtininkas. Renginių vedėjas už vieną vakarėlį gauna 1500 eurų. Per mėnesį 18 tūkstančių. Tačiau valstybei ne nuo visos sumos moka mokesčius.
Užsiminė ir apie nepotizmą Kelmės rajono savivaldybėje. Savivaldybėje ir savivaldybės įmonėse dirba daug giminystės ryšiais susijusių žmonių. Ypač daug giminaičių UAB "Kelmės vanduo".
Korupcija – moralinis sprendimas
Dr. Rita Toleikienė savo pranešime kėlė klausimą: "Ar vien įstatymai gali užkirsti kelią korupcijai?" Ir iliustravo pavyzdžiais: "Alkoholio tam tikromis valandomis pirkti negalima. Bet galima paskolinti. Posovietinių šalių žmonės – labai nepaklusnūs įstatymams. Vos įstatymą priima – sugalvoja, kaip jį apeiti. Ta prasme esame labai išradingi ir gudrūs".
Pranešėja kvietė apsukti vartotojišką mąstymą kita puse ir galvoti, jog būti sąžiningu ir laikytis įstatymų apsimoka. Gali pakilti karjeros laiptais, gauti premiją. Pavyzdžiui, kad ir vieša padėka gydytojui. Ji yra aukso vertės. Tai rekomendacija. Gydytojas turės daugiau pacientų. Juo labiau pasitikės.
Vadyba turėtų būti pagrįsta etikos principais ir motyvavimu už dorybes. Tai minkštosios antikorupcinės priemonės šalia įstatymų. Nes korupcija yra etikos dalykas, moralinis žmogaus apsisprendimas.
Lektorė stebėjosi, jog 62 procentai Lietuvos piliečių vis dar pateisina šešėlinę ekonomiką. Per paskaitą studentams, būsimiems verslininkams ji iškėlė klausimą, ar dera pirkti kontrabandines cigaretes. Kai kurie studentai pasipiktino: "Ką čia kalbat nesąmones? Kodėl, uždirbdamas 300 eurų aš turėčiau pirkti cigaretes už keturis eurus, kai galiu nusipirkti už du?"
"O kodėl aš, dirbdama biudžetinėje įstaigoje, turiu uždirbti mažiau vien todėl, kad kažkas sukčiauja?", – atrėmė dėstytoja, vildamasi, jog dar po 20 metų jaunimo nuostatos pasikeis, nes, paprastai, nuostatos keičiasi kas 50 metų. 30 nepriklausomybės metų jau praėjo.
Iš kur šių dienų studentai, gimę ir užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, išmoksta korupcinės elgsenos? Švietimo įstaigos jau darželinukams turėtų kalti į galvą apie etikos ir sąžiningo elgesio supratimą. Tačiau vaikai grįžta namo. Jei ten mato tėtį, perkantį kontrabandines cigaretes arba mamą su saldainių dėžute einančią pas gydytoją, jie taip pat formuojasi tokį požiūrį ir tokius įpročius.
Galiausiai ir švietimo įstaigose kartais gajus makiaveliškas požiūris, jog geras vadovas privalo gebėti sudaryti naudingą sandėrį ir su Dievu, ir su velniu. Pavyzdžiui, nusirašinėjantis mokinys mokykloje nelaikomas blogybe, nes jis ir nusirašinėdamas mokosi, o tuo pačiu geresnis jo pažymis lemia geresnius mokyklos rezultatus ir aukštesnį reitingą.
"Korupcija – landi. Ji patenka visur, koreguodama mūsų elgseną", – daro išvadą R. Toleikienė.
Spaudimas iš aplinkos
R. Toleikienės nuomone, formuojant antikorupcinę kultūrą labai svarbu lyderių pavyzdys. Jeigu įstaigos vadovas nevažiuos pietauti valdišku automobiliu, tai ir pavaldiniai to nedarys. Turi būti nubrėžta aiški linija tarp to, kas galima ir ko negalima.
Deja, aplinka dažniausia spaudžia sąžiningus žmones dalyvauti korupciniuose žaidimuose. Pavyzdžiui, jaunas gydytojas neima kyšių. Bet sako, jog neimti – labai sunku. Pirma, jeigu imtų, jis dešimt kartų pakeltų savo šeimos gerovę, antra – jaučia didelį spaudimą iš aplinkos, kad yra kitoks.
Pranešėja apklausė per tūkstantį Šiaulių regiono jaunų žmonių nuo 16 iki 29 metų amžiaus. Pagrindinis klausimas: "Kas svarbiau? Ar būti turtingu, ar sąžiningu?" Dauguma jaunimo pasisakė už sąžinę. Tačiau kai kurie laikėsi nuostatos: "Netepsi – nevažiuosi".
Paklausti, ar praneštų apie pastebėtą nusikaltimą atitinkamoms tarnyboms, buvo ne tokie ryžtingi. Tik ketvirtadalis apklaustųjų praneštų. Kiti nedrįstų, bijotų, kad niekas nereaguos, gal dar juos pačius apkaltins, nenorėtų skųsti, bijotų rizikuoti savo šeimos gerove.
Paprašyti sukurti korupcijos apibrėžimą jaunimas šį reiškinį apibrėžė įvairiai. Geriausi apibrėžimai: " Korupcija yra pasaulio tarša, teršianti mūsų sąžinę" ir "Korupcija – teisinės sitemos nuodas, iškraipantis teisingumą".
