Kaip elgtis kryžkelėje? Turtas ar sąžinė?

For­muo­ti an­ti­ko­rup­ci­nę kul­tū­rą

Kon­fe­ren­ci­ją su­ren­gė Tarp­tau­ti­nė vers­lo aso­cia­ci­ja "Vers­lo sai­tas", Kel­mės mies­to vie­tos veik­los gru­pė, Kel­mės kraš­to par­tne­rys­tės vie­tos veik­los gru­pė ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja.

Vi­są dar­bo die­ną tru­ku­sia­me ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ke­lios de­šim­tys kel­miš­kių. Jie su­si­do­mė­ję klau­sė­si daug in­for­ma­ci­jos ir min­čių pa­žė­ru­sių lek­to­rių.

Pra­ne­ši­mą "Ko­rup­ci­jos sam­pra­ta ir pa­si­reiš­ki­mas Lie­tu­vo­je. An­ti­ko­rup­ci­nės ap­lin­kos kū­ri­mas" pa­ren­gė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Šiau­lių val­dy­bos Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kė Ri­ta Šikš­nie­nė.

"Kaip išaug­ti iš ko­rup­ci­jos rū­bo?" – sa­vo pra­ne­ši­me klau­sė ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Ja­ni­na Ske­ber­die­nė.

Šiau­lių uni­ver­si­te­te dir­ban­ti dr. Ri­ta To­lei­kie­nė ap­žvel­gė eti­nę ko­rup­ci­jos sam­pra­tą pra­ne­ši­me "Jau­ni­mo nuo­sta­tos ir po­žiū­ris į ko­rup­ci­ją".

"Trans­pa­ren­cy In­ter­na­cio­nal" pro­gra­mų va­do­vė Ing­ri­da Ka­li­naus­kie­nė kal­bė­jo apie "Ge­rų­jų skaid­ru­mo pa­vyz­džių ga­lią". Šios or­ga­ni­za­ci­jos pro­jek­tų koor­di­na­to­rė Dei­man­tė Žem­gu­ly­tė ve­dė pra­kti­nį už­siė­mi­mą "An­ti­ko­rup­ci­jos ir skaid­ru­mo ABC: pra­kti­nių di­le­mų ap­ta­ri­mas".

Ir duo­ti, ir im­ti – nu­si­kal­ti­mas

"Ko­rup­ci­ja – tai pikt­nau­džia­vi­mas įga­lio­ji­mais sie­kiant as­me­ni­nės nau­dos", – nuo api­brė­ži­mo sa­vo pra­ne­ši­mą pra­dė­jo STT at­sto­vė R. Šikš­nie­nė.

Vie­na daž­niau­sių šian­die­ni­nės ko­rup­ci­jos ap­raiš­kų yra ne­po­tiz­mas – gi­mi­nių ir bi­čiu­lių rė­mi­mas, po­li­ti­nių par­ti­jų na­rių pro­te­ga­vi­mas, pa­pir­ki­mas, ky­ši­nin­ka­vi­mas, pre­ky­ba po­vei­kiu, pikt­nau­džia­vi­mas tar­ny­ba. Pa­si­tai­ko ne­tei­sė­to lo­biz­mo, rin­ki­mų re­zul­ta­tų ir ki­tų do­ku­men­tų klas­to­ji­mo. Or­ga­ni­za­ci­jo­se ko­rup­ci­niai nu­si­kal­ti­mai daž­niau­sia pa­si­reiš­kia or­ga­ni­zuo­jant vie­šuo­sius pir­ki­mus.

Šiuo me­tu nau­jai pa­da­ro­miems ko­rup­ci­niams nu­si­kal­ti­mams la­bai pa­di­dė­ju­sios bau­dos. Pa­ti ma­žiau­sia bau­da sie­kia 750 eu­rų. Pa­vyz­džiui, vie­nas klien­tas ESO dar­buo­to­jui pa­siū­lė 20 eu­rų ky­šį. Dar­buo­to­jas pra­ne­šė va­do­vui, šis – STT pa­rei­gū­nams. Ky­šio siū­ly­to­jui pa­skir­ta 2550 eu­rų bau­da. Ka­dan­gi jis pri­pa­ži­no kal­tę ir pro­ce­sas vy­ko pa­grei­tin­ta tvar­ka, bau­da su­ma­žin­ta iki 1700 eu­rų.

Gy­dy­to­jas, ku­riam bu­vo duo­ta ky­šių už 1000 eu­rų, tu­rės su­mo­kė­ti 20 000 bau­dą.

Kaip po­pu­lia­riau­sias ky­šių for­mas R. Šikš­nie­nė pa­mi­nė­jo pi­ni­gus, su­tar­tis dar­bams at­lik­ti, au­to­mo­bi­lius, bran­gius pa­puo­ša­lus, ke­lio­nes į eg­zo­tiš­kas ša­lis.

Tarp ko­rum­puo­čiau­sių­jų vis dar mi­ni­mos gy­dy­mo įstai­gos, teis­mai, Sei­mas, sa­vi­val­dy­bės.

Vals­ty­bės tar­nau­to­jai ne­ga­li im­ti jo­kių do­va­nų. Kar­tais pa­cien­tai ma­no, jog ne nu­si­kal­ti­mas, kai gy­dy­to­jui at­si­dė­ko­ja­ma po ope­ra­ci­jos ar iš­gi­jus. Tai – nu­si­kal­ti­mas. Ne­ga­li­mos do­va­nos nei prieš, nei po ope­ra­ci­jos ar gy­dy­mo. Do­va­nos įma­no­mos tik as­me­ni­nių šven­čių pro­go­mis, jei­gu gy­dy­to­jas yra ta­vo as­me­ni­nis drau­gas.

Jei­gu pa­cien­tas li­ko pa­ten­kin­tas gy­dy­to­jo pa­slau­ga – ge­riau­sia išei­tis pa­ra­šy­ti pa­dė­ką, tei­gia­mą ko­men­ta­rą spe­cia­lio­je pro­gra­mė­lė­je ar gy­dy­mo įstai­go­je esan­čio­je kny­go­je.

STT pa­rei­gū­nus nu­ste­bi­no fak­tas, jog in­ter­ne­to pro­gra­mo­je "ser­gu.lt" ne­skel­bia­mi vi­si tu­ri­mi ta­lo­nai vi­zi­tams pas gy­dy­to­jus. Kar­tais jų pa­skel­bia­ma tik 10 pro­cen­tų. Ta­čiau pa­cien­tai nein­for­muo­ja­mi, jog pa­skelb­ta tik da­lis ga­li­mų vi­zi­tų. Ne­paaiš­ki­na­ma, jog yra ki­ti bū­dai: re­gist­ruo­tis te­le­fo­nu ar­ba nuei­ti į li­go­ni­nės ar po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­tū­rą.

R. Šikš­nie­nė pa­brė­žė, jog gy­dy­mo įstai­gos pa­vyz­dį tu­rė­tų im­ti iš po­li­ci­jos, kur ko­rup­ci­nių nu­si­kal­ti­mų su­ma­žė­jo iki mi­ni­mu­mo – 9 pro­cen­tų.

Ką da­ry­ti dar­buo­to­jui, jei­gu jam siū­lo­mas ky­šis? Pir­miau­sia įspė­ti, kad jų įstai­go­je do­va­nos ne­prii­ma­mos. Jei­gu klien­tas vis tiek no­ri ją įbruk­ti, pra­neš­ti įstai­gos va­do­vui. Kar­tais do­va­nos at­siun­čia­mos per kur­je­rius. Jas rei­kia grą­žin­ti siun­tė­jui.

Ko­rup­ci­nių nu­si­kal­ti­mų ma­žė­ja

R. Šikš­nie­nė pa­brė­žė, jog an­ti­ko­rup­ci­nė kul­tū­ra Lie­tu­vo­je dar tik for­muo­ja­si.

Tarp­tau­ti­nis ty­ri­mas pa­ro­dė, jog ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­sas Lie­tu­vo­je ge­rė­ja. Praė­ju­siais me­tais si­tua­ci­ja įver­tin­ta vie­nu ba­lu dau­giau. Iš aš­tuo­nio­lik­tos vie­tos tarp Eu­ro­pos ša­lių Lie­tu­va pa­ki­lo į pen­kio­lik­tą­ją. Pa­sau­ly­je uži­ma tris­de­šim­tą­ją vie­tą.

Ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­sas ver­ti­na­mas šim­to ba­lų ska­lė­je. Ta­čiau vi­suo­ti­nio skaid­ru­mo nė­ra pa­sie­ku­si nė vie­na ša­lis. Ma­žiau­sia ko­rup­ci­jos ap­raiš­kų Da­ni­jo­je. Ji su­rin­ko 87 ba­lus.

Kad ko­rup­ci­jos Lie­tu­vo­je ma­žė­ja pa­ro­dė ir na­cio­na­li­nis ty­ri­mas. Ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ir su ja su­si­ju­sių reiš­ki­nių su­ma­žė­jo iki 36 pro­cen­tų.

Ko­rup­ci­jos vis dar pa­si­tai­ko dėl ne­są­ži­nin­gų žmo­nių, tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo spra­gų, ne­tin­ka­mų pro­ce­sų ir pra­sto dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo.

Kaip išaug­ti iš ko­rup­ci­jos rū­bo?

To­kį klau­si­mą sa­vo pra­ne­ši­me kė­lė ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Ja­ni­na Ske­ber­die­nė. Ji kvie­tė žmo­nes bū­ti pi­lie­tiš­kes­nius ir pra­neš­ti apie ko­rup­ci­jos ap­raiš­kas, nes abe­jin­gu­mas pri­ver­čia pa­čius ken­tė­ti.

Pa­vyz­džiui, apie tai, kad au­to­bu­so vai­ruo­to­jas už ke­lio­nę pai­ma pi­ni­gus, bet ne­duo­da bi­lie­tų gy­ven­to­jai pra­bi­lo tik po to, kai marš­ru­tas bu­vo pa­nai­kin­tas kaip nuo­sto­lin­gas ir pa­si­da­rė keb­lu nu­vyk­ti į dar­bą. Iki tol ty­lė­jo.

To­kių pa­vyz­džių pra­ne­šė­ja pa­tei­kė ir dau­giau: ne vis­ką, ką su­rin­ko už pa­slau­gas, įne­ša pir­ti­nin­kas. Ren­gi­nių ve­dė­jas už vie­ną va­ka­rė­lį gau­na 1500 eu­rų. Per mė­ne­sį 18 tūks­tan­čių. Ta­čiau vals­ty­bei ne nuo vi­sos su­mos mo­ka mo­kes­čius.

Už­si­mi­nė ir apie ne­po­tiz­mą Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Sa­vi­val­dy­bė­je ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­se dir­ba daug gi­mi­nys­tės ry­šiais su­si­ju­sių žmo­nių. Ypač daug gi­mi­nai­čių UAB "Kel­mės van­duo".

Ko­rup­ci­ja – mo­ra­li­nis spren­di­mas

Dr. Ri­ta To­lei­kie­nė sa­vo pra­ne­ši­me kė­lė klau­si­mą: "Ar vien įsta­ty­mai ga­li už­kirs­ti ke­lią ko­rup­ci­jai?" Ir iliust­ra­vo pa­vyz­džiais: "Al­ko­ho­lio tam tik­ro­mis va­lan­do­mis pirk­ti ne­ga­li­ma. Bet ga­li­ma pa­sko­lin­ti. Po­so­vie­ti­nių ša­lių žmo­nės – la­bai ne­pak­lus­nūs įsta­ty­mams. Vos įsta­ty­mą prii­ma – su­gal­vo­ja, kaip jį apei­ti. Ta pra­sme esa­me la­bai iš­ra­din­gi ir gud­rūs".

Pra­ne­šė­ja kvie­tė ap­suk­ti var­to­to­jiš­ką mąs­ty­mą ki­ta pu­se ir gal­vo­ti, jog bū­ti są­ži­nin­gu ir lai­ky­tis įsta­ty­mų ap­si­mo­ka. Ga­li pa­kil­ti kar­je­ros laip­tais, gau­ti pre­mi­ją. Pa­vyz­džiui, kad ir vie­ša pa­dė­ka gy­dy­to­jui. Ji yra auk­so ver­tės. Tai re­ko­men­da­ci­ja. Gy­dy­to­jas tu­rės dau­giau pa­cien­tų. Juo la­biau pa­si­ti­kės.

Va­dy­ba tu­rė­tų bū­ti pa­grįs­ta eti­kos prin­ci­pais ir mo­ty­va­vi­mu už do­ry­bes. Tai minkš­to­sios an­ti­ko­rup­ci­nės prie­mo­nės ša­lia įsta­ty­mų. Nes ko­rup­ci­ja yra eti­kos da­ly­kas, mo­ra­li­nis žmo­gaus ap­si­spren­di­mas.

Lek­to­rė ste­bė­jo­si, jog 62 pro­cen­tai Lie­tu­vos pi­lie­čių vis dar pa­tei­si­na še­šė­li­nę eko­no­mi­ką. Per pa­skai­tą stu­den­tams, bū­si­miems vers­li­nin­kams ji iš­kė­lė klau­si­mą, ar de­ra pirk­ti kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes. Kai ku­rie stu­den­tai pa­si­pik­ti­no: "Ką čia kal­bat ne­są­mo­nes? Ko­dėl, už­dirb­da­mas 300 eu­rų aš tu­rė­čiau pirk­ti ci­ga­re­tes už ke­tu­ris eu­rus, kai ga­liu nu­si­pirk­ti už du?"

"O ko­dėl aš, dirb­da­ma biu­dže­ti­nė­je įstai­go­je, tu­riu už­dirb­ti ma­žiau vien to­dėl, kad kaž­kas su­kčiau­ja?", – at­rė­mė dės­ty­to­ja, vil­da­ma­si, jog dar po 20 me­tų jau­ni­mo nuo­sta­tos pa­si­keis, nes, pa­pras­tai, nuo­sta­tos kei­čia­si kas 50 me­tų. 30 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų jau praė­jo.

Iš kur šių die­nų stu­den­tai, gi­mę ir užau­gę ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, iš­moks­ta ko­rup­ci­nės elg­se­nos? Švie­ti­mo įstai­gos jau dar­že­li­nu­kams tu­rė­tų kal­ti į gal­vą apie eti­kos ir są­ži­nin­go el­ge­sio su­pra­ti­mą. Ta­čiau vai­kai grįž­ta na­mo. Jei ten ma­to tė­tį, per­kan­tį kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes ar­ba ma­mą su sal­dai­nių dė­žu­te ei­nan­čią pas gy­dy­to­ją, jie taip pat for­muo­ja­si to­kį po­žiū­rį ir to­kius įpro­čius.

Ga­liau­siai ir švie­ti­mo įstai­go­se kar­tais ga­jus ma­kia­ve­liš­kas po­žiū­ris, jog ge­ras va­do­vas pri­va­lo ge­bė­ti su­da­ry­ti nau­din­gą san­dė­rį ir su Die­vu, ir su vel­niu. Pa­vyz­džiui, nu­si­ra­ši­nė­jan­tis mo­ki­nys mo­kyk­lo­je ne­lai­ko­mas blo­gy­be, nes jis ir nu­si­ra­ši­nė­da­mas mo­ko­si, o tuo pa­čiu ge­res­nis jo pa­žy­mis le­mia ge­res­nius mo­kyk­los re­zul­ta­tus ir aukš­tes­nį rei­tin­gą.

"Ko­rup­ci­ja – lan­di. Ji pa­ten­ka vi­sur, ko­re­guo­da­ma mū­sų elg­se­ną", – da­ro iš­va­dą R. To­lei­kie­nė.

Spau­di­mas iš ap­lin­kos

R. To­lei­kie­nės nuo­mo­ne, for­muo­jant an­ti­ko­rup­ci­nę kul­tū­rą la­bai svar­bu ly­de­rių pa­vyz­dys. Jei­gu įstai­gos va­do­vas ne­va­žiuos pie­tau­ti val­diš­ku au­to­mo­bi­liu, tai ir pa­val­di­niai to ne­da­rys. Tu­ri bū­ti nu­brėž­ta aiš­ki li­ni­ja tarp to, kas ga­li­ma ir ko ne­ga­li­ma.

De­ja, ap­lin­ka daž­niau­sia spau­džia są­ži­nin­gus žmo­nes da­ly­vau­ti ko­rup­ci­niuo­se žai­di­muo­se. Pa­vyz­džiui, jau­nas gy­dy­to­jas nei­ma ky­šių. Bet sa­ko, jog neim­ti – la­bai sun­ku. Pir­ma, jei­gu im­tų, jis de­šimt kar­tų pa­kel­tų sa­vo šei­mos ge­ro­vę, ant­ra – jau­čia di­de­lį spau­di­mą iš ap­lin­kos, kad yra ki­toks.

Pra­ne­šė­ja ap­klau­sė per tūks­tan­tį Šiau­lių re­gio­no jau­nų žmo­nių nuo 16 iki 29 me­tų am­žiaus. Pag­rin­di­nis klau­si­mas: "Kas svar­biau? Ar bū­ti tur­tin­gu, ar są­ži­nin­gu?" Dau­gu­ma jau­ni­mo pa­si­sa­kė už są­ži­nę. Ta­čiau kai ku­rie lai­kė­si nuo­sta­tos: "Ne­tep­si – ne­va­žiuo­si".

Pak­laus­ti, ar pra­neš­tų apie pa­ste­bė­tą nu­si­kal­ti­mą ati­tin­ka­moms tar­ny­boms, bu­vo ne to­kie ryž­tin­gi. Tik ket­vir­ta­da­lis ap­klaus­tų­jų pra­neš­tų. Ki­ti ne­drįs­tų, bi­jo­tų, kad nie­kas ne­rea­guos, gal dar juos pa­čius ap­kal­tins, ne­no­rė­tų skųs­ti, bi­jo­tų ri­zi­kuo­ti sa­vo šei­mos ge­ro­ve.

Pap­ra­šy­ti su­kur­ti ko­rup­ci­jos api­brė­ži­mą jau­ni­mas šį reiš­ki­nį api­brė­žė įvai­riai. Ge­riau­si api­brė­ži­mai: " Ko­rup­ci­ja yra pa­sau­lio tar­ša, ter­šian­ti mū­sų są­ži­nę" ir "Ko­rup­ci­ja – tei­si­nės si­te­mos nuo­das, iš­krai­pan­tis tei­sin­gu­mą".