Naujausios
BE ŠLEPEČIŲ
Kas dar, jei ne paltukas?
Kai rytais vis dar nenuspėjama, kiek sušils vidudienį, ne viena išeidama iš namų stabteli prie drabužių spintos: vilktis lengvą paltuką ar striukę? „Tokiomis dienomis labai pravarčia skraistė“, – sako Irena Kybartienė, kuriai šis drabužis permainingų orų metu – vienas iš reikalingiausių.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas. lt
Kostiumo istorijos žinovai sako, kad nuo seniausių laikų įvairių kultūrų moterys mėgo „slėptis“ po skraistėmis, pelerinomis, skaromis ar didžiuliais šaliais. Buvo manoma, kad minkšti, iš purių kailių, storo ar visai plono audinio pasiūti apsiaustai moterims suteikia judesių grakštumo, laikysenos santūrumo, elegancijos, o bendrai paėmus – paslaptingumo.
Praktiškos šių dienų moterys nenumojo ranka į šį drabužį. Tik jis dabar kiek kitoks – labiau pritaikytas prie šių dienų gyvenimo ritmo ir stiliaus.
Pakruojo kultūros centro direktorė Irena Kybartienė galėtų būti viena iš tų, kurios gerai žino šio apdaro ypatumus. Jos spintose namuose ir darbe – net penkios skraistės, pritaikytos dėvėti įvairiais metų laikais ir įvairiais atvejais.
Šios savaitės pradžioje šiltas ramus oras Ireną paskatino išsitraukti didžiulę vilnonę skraistę, kuri atstoja pavasarinį lengvą paltuką. Beje, vilkint paltuką, tokiomis dienomis norėtųsi jį atsisagstyti, gal net pasiraitoti rankogalius, o skraistė, kaip tik tokia – užsegama tik prie kaklo, o prakirptės (vietoje rankovių) rankas atveria beveik iki alkūnių.
„Su šia skraiste patogu gatvėje rudenį ir pavasarį", – šypsosi rubrikos „Be šlepečių“ viešnia.
Irena sako, kad vis dėlto mėgstamiausia jos skraistė – žydroji. Megztą iš buklė siūlų jai dovanojo dukra, gyvenanti Norvegijoje. Ši skraistė – tarsi sportinis megztukas, su užtrauktuku priekyje, todėl visiškai uždara, praverčianti net ir kelionėje.
Dukra, žinodama, kad mama mėgsta skraistes, atsiuntė dar vieną – žieminę, megztą iš natūralios vilnos. Irena sako, kad šioji yra nepakeičiama darbe per šalčius, kai atėjusi į kabinetą nusivelka paltą. Minkšta, stačiu kaklu uždara norvegių rankomis nerta skraistė tuomet atstoja šiltą megztinį, tačiau yra patogesnė už jį, nes nevaržo rankų judesių.
Anot Irenos, norvegės, kaip ir švedės ar lietuvės, irgi dėvi skraistes. Ilgametė kultūros darbuotoja išsiaiškino, kad šių šalių senovės moterys, kaip lietuvės, gobdavosi skaromis. Skraistės atsirado vėliau, atsisakius skarų.
Dar vieną skraistę Irena nusipirko viešėdama Švedijoje. Ji sako, jog buvo laikas, kai švediška buvo tapusi vos ne kasdieniu drabužiu žiemą.
O štai klasikinės pelerinos stiliaus su kailiais skraistę I. Kybartienė susimodeliavo pati. Prie šios pelerinos moteris buvo pasisiūdinusi ir to paties audinio klasikinį sijoną, bet jį jau seniai „nurašė“, o štai pelerina praverčia ir dabar.
„Šaltuoju metų laiku (skraistė – su pašiltinimu) ją užsimetu ant vakarinės suknelės likus laiko iki renginio pradžios. Su ja patogu ir šilta renginiuose lauke, praverčia ir trumpam iš kabineto išeinant iš pastato“.
Pašnekovės žodžiais, skraistės – universalus ir prie įvairių stilių pritaikomas drabužis, todėl jų neišmėginusioms pataria drąsiai jų įsileisti į savo garderobą.
Autorės nuotr.
KLASIKA: Klasikinio stiliaus pelerina praverčia ir prie renginių vedėjos suknelės, ir gatvėje.
PATOGUMAS: Pakruojo kultūros centro direktorė Irena Kybartienė sako, jog jai patogiau apsigobti skraiste, o ne apsivilkti paltą.
DOVANA: Dukters dovanota norvegiška skraiste Irena apsigobia dažniausiai.