Naujausios
Kelio rekonstrukcija – krašto kultūrai ir verslui
Yra manančių, kad žvyrkelių asfaltavimas yra svarbiausias prie jų gyvenantiems žmonėms. Tačiau pasiklausius, ką apie tai sako kultūros ir verslo žmonės, tokiai nuomonei pritariančių nedaug atsirastų. Prieš kelerius metus išasfaltuotas kelias nuo Rozalimo iki Pakalniškių jau leido įvertinti šių investicijų naudą.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Latviai atrado Daugyvenės muziejų
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities ekspoziciją prieš kelerius metus ėmė lankyti latviai. Iš kaimyninės šalies ekskursijos vyksta autobusais. Važiuoja ne tik moksleiviai, bet ir keliauti mėgstantys darbingo ar garbaus amžiaus žmonės.
Radviliškio rajono Kleboniškių kaime įsikūrusios buities ekspozicijos skyriaus vedėja Genovaitė Prascevičienė sako, kad latviai savo kelionių maršrutus į šį kraštą pasirinko ne atsitiktinai.
„Lietuvoje, palyginti su Latvija, yra pigesni muziejų bilietai. Tačiau, kad suka pas mus – ne bilietai svarbiausia: esame netoli Latvijos, o svarbiausia – atvažiuoti pas mus galima geru keliu, – sako ponia G. Prascevičienė. – Jei ir šiandien nuo Raginėnų iki mūsų dar tebebūtų žvyrkelis, ekskursantai iš Latvijos, sukantys trumpiausiu keliu per Pakruojo rajoną, iki Kleboniškių vargu ar važiuotų."
Muziejininkė sako, kad išasfaltavus visą žvyrkelį Rozalimas – Plaučiškiai – Pakalniškiai, muziejų lankytojams iš Latvijos patogus susisiekimas tapo ir su Burbiškio muziejumi. Čia latviai pamėgo lankyti pavasarines Tulpių šventes.
Keliai lemia verslo plėtrą
Pakruojo rajone, Plaučiškiuose, veikianti ŽŪB „Mažoji mėsinė“ didžiąją savo klientų dalį turi iš Radviliškio, Panevėžio rajonų, Kauno. Mažos įmonės mėsos gaminių užsakovai Plaučiškius pasiekia tuo pačiu keliu, kuris jau tapo žinomas ekskursijų iš Latvijos organizatoriams.
„Prieš kelerius metus panevėžiečiams ar kauniečiams, norint pasiekti Plaučiškius asfaltu, tekdavo važiuoti aplinkui: keliu Smilgiai–Pakruojis iki Rozalimo ir tada siekti mus. Tik sukorus daugiau nei dešimties kilometrų lanką, buvo galima išvengti duobėto žvyrkelio nuo Raginėnų iki Kleboniškių“, – pasakoja bendrovės darbuotoja Asta Geležėlienė.
Už mėsos gaminių realizavimą atsakinga darbuotoja teigia, jog bendrovės produkcijos užsakovai mėsos gamintojus renkasi atsižvelgdami ir į transportavimo sąlygas bei kelių kokybę, atstumus iki gamintojo.
„Prastai prižiūrimi, duobėti žvyrkeliai gadina mašinas, didina transportavimo išlaidas, todėl klientai yra labiau linkę rinktis įmones, su kuriomis yra patogesnis susisiekimas“, – teigia bendrovės darbuotoja.
Plaučiškiuose yra įsikūręs ir šiaudų granulių gamybos cechas. Čia perdirbamą žemės ūkio produkciją biokurui ir gyvulių pakratams perka užsieniečiai.
Šio cecho steigėjas Paulius Jurgeliūnas tvirtina, kad granulių prekyba užsiimančios įmonės supakuotas granules išgabena vilkikais. „Jei būtume pasiekiami tik siauru duobėtu žvyrkeliu, vargu ar mūsų produkcija būtų prasimušusi į tarptautinę rinką“, – svarsto jaunas Pakruojo rajono verslininkas.
Investicijų nauda – po kelerių metų
Šis projektas žymiai pagerino ne tik vietos gyventojų aplinkos kokybę, susisiekimą su rajono centru ir aplinkiniais miestais, bet ir padarė teigiamos įtakos verslo ir kultūros turizmo plėtrai. Investicijų nauda tapo akivaizdi po kelerių metų.
Šio žvyrkelio asfaltavimas buvo numatytas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuotoje 2006–2008 metų Žvyrkelių asfaltavimo programoje. Šiaulių apskrityje tuo metu buvo išasfaltuoti 9 kelių ruožai, kurių bendras ilgis – beveik 38 kilometrai. Šie darbai kainavo apie 37 mln. litų.
Didžioji dalis lėšų – 30,5 milijono litų - buvo skirta iš Europos regioninės plėtros fondo.
Redakcijos archyvo nuotr.
ATRADIMAS: Latviams vienas artimiausių kaimo buities muziejų Lietuvoje – ekspozicija Kleboniškių kaime.
RINKA: Verslininkas Paulius Jurgeliūnas nėra tikras, ar šiandien jo įmonėje gaminamos šiaudų granulės būtų išvežamos į tarptautinę rinką, jei ne Žvyrkelių asfaltavimo programa.
Užs. Nr. 168140