Naujausios
Nuo degančio rato iki lazerių šou
Šventės renginiai prasidėjo trečiadienio rytą Kelmės mažojo teatro surengta edukacija moksleiviams ir jaunesniojo amžiaus vaikams. Vakare Kelmės dvaro rūmuose pristatyta Albino Ambrozos fosilijų paroda. Parodyta L. Jankauskaitės – Peleckienės režisuota Kelmės mažojo teatro komedija „Aš laukiu tavęs, mylimasis“ pagal Dario Fo ir F. Rame.
Ketvirtadienio renginiuose akcentuota bendrystė, kuri tradiciškai laikyta ir pagrindiniu šventės akcentu.
Kadangi šių metų šventė – jubiliejinė, Žemaitės viešojoje bibliotekoje surengta fotografijų paroda „Kelmės miesto šventei – 45“.
Parodą pristatė ir švenčių istoriją trumpai apžvelgė Žemaitės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo – informavimo skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Egidijus Ūksas.
Šventės Kelmės mieste kasmet pradėtos rengti 1980 metais. Jos vadinosi Liaudies meno šventėmis. Vėliau pervadintos Meno šventėmis, o šiuo metu vadinamos Kelmės miesto šventėmis. Parodytas pagal režisierės Laimos Pangonytės filmuotą medžiagą Kelmės kultūros centro redaktorės Ritos Ščiglinskienės sukurtas filmas apie 1988 –ųjų metų Liaudies meno šventę, į kurią kvietė per miestą arklių traukiamame vežime įsitaisę kviesliai. Dabar į šventę kviečia socialiniai tinklai.
Keitėsi ne tik šventės pavadinimai, bet ir režisieriai, scenarijai bei erdvių parinkimas. Daugelį metų šventės baigiamuoju akordu buvo tapęs besisukančio rato deginimas Kražantės upės saloje. Pastaruosius kelerius metus šį akcentą pakeitė lazerių šou.
Popietę prie Žemaitės viešosios bibliotekos surengtos kūrybinės dirbtuvės vaikams „Pas Žemaitę“.
Svarbiausia – bendrystė
Antrosios šventės dienos pavakarę buvo uždarytas eismas centrine Vytauto Didžiojo gatvės atkarpa. Nuo šviesoforo iki Evangelikų liuteronų bažnyčios kūrėsi seniūnijų kiemeliai. Visų vienuolikos seniūnijų atstovai stengėsi parodyti, kas garsina jų kraštą ir kuo didžiuojasi kiekviena bendruomenė.
Kukečių seniūnijos kiemelį puošė Lupikų kaime gyvenančio tautodailininko Rimanto Paunksnio medinės skulptūros, Virginijos Ulinskaitės riešinės, Mindaugo Augusčio įmonės „Tukio nameliai“ gaminiai, Renatos Augustienės įmonės „Čiupk grybuką„kepiniai.
Kelmės seniūnijos atstovai didžiavosi „Kelmės prekybos“ konditerijos cecho šakočiu, kuris pripažintas tautinio paveldo produktu, ir kitais šio cecho kepiniais.
Kražiškių kiemelis akį traukė puikiais metalo dirbiniais, kuriuos sumeistravo seniūnijos technikas Bronius Navickas ir statybininkas Ramūnas Andrulis.
Vaiguvos seniūnijai aktyviausiai atstovavo Pakėvio šeimininkės Rasa Šimalienė ir Lina Bukantienė, vaišinusios savo gaminiais.
Mockaičių bendruomenės atstovė Birutė Tarasiukienė turėjo progos parodyti savo nertus ir megztus zuikučius.
Labiausiai šventės idėją akcentavo Šedbarų bendruomenės atstovės bibliotekininkė Dalia Galbuogienė, bendruomenės pirmininkė Diana Karpinienė ir mezgėja Janina Maziliauskienė mezgusios bendrystės ratą ir kvietusios kitus šventės dalyvius į jį įpinti savo siūlą.
Visos seniūnijos atvyko pademonstruoti ne tik savo verslų, auksarankių pagamintų grožybių, bet ir meno saviveiklos. Visų seniūnijų saviveiklininkų dainos, muzikantų polkos ir valsai, šokiai įsiliejo į bendrą koncertą „Bendrystės ratas“, parodytą miesto centre.
Viena iš šventės režisierių Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog pagrindinis šventės tikslas išlaikyti bendrystę, suteikti galimybę pasirodyti visų seniūnijų atstovams, pabendrauti, pamatyti vieniems kitus, susiburti ir susivienyti. Todėl šventei ir skiriamos net keturios dienos. Kad ją pajustų visi: tiek vaikas, tiek senjoras, tiek miesto, tiek atokaus kaimelio gyventojas.
Dėmesys jaunimui ir sportui
Penktadienis buvo skirtas jaunimui. Renginiai vyko miesto centre. Laisvės gynėjų aikštėje koncertą „Skambanti jaunystė“ surengė Algirdo Lipeikos menų mokyklos jaunieji talentai.
Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio galerijoje pristatyta jauno fotomenininko Igno Vaičiulio fotografijų paroda „Ab incunabulis arba Nuo pradžios.“
Įteikti apdovanojimai talentingiausiam Kelmės krašto jaunimui. Surengti humoristo Evaldo Jasaičio, turinio kūrėjo Nedo Zimanto ir atlikėjos Adrinos pasirodymai.
Šeštadienis prasidėjo lauko teniso turnyru Kelmės sporto centro lauko teniso kortuose ir paplūdimio tinklinio turnyru Draugystės parko paplūdimio tinklinio aikštelėje. Vėliau vyko krepšinio 3x3 ir sportinės varžytuvės Draugystės parke.
Čia pat ir ugniagesiai gelbėtojai demonstravo gesinimo ir gelbėjimo įrangą, jos panaudojimo galimybes, pasakojo apie ugniagesio gelbėtojo profesiją.
Tuo pat metu miesto svečiai ir visi norintieji galėjo dalyvauti Kelmės turizmo informacijos ir verslo centro organizuojamoje ekskursijoje „Kelmės miestas – tarp praeities ir dabarties“.
Prieš vidurdienį parke įsikūrė mugė. Šventės dalyviai galėjo pasmaguriauti jų siūlomais skanėstais, nusipirkti tautodailininkų ir amatininkų dirbinių.
Popietę visus kvietė cirko trupė „Accompany ME“, linksmino putų šou bei menų fabriko „Veiksmas“ sulėktuvės.
Eisenoje 50 organizacijų
Vakare prie rajono savivaldybės pastato pradėjo rikiuotis iškilminga eisena, patrauksianti per visą miestą į Draugystės parką. Eisenos dalyviai turėjo registruotis iš anksto. Kaip informavo L. Lapinskienė prieš šventę buvo užsiregistravę apie 50 organizacijų. Taigi, tikėtina, jog joje dalyvaus apie tūkstantis žmonių.
Tačiau besirikiuojant eisenai, prasidėjo liūtis su perkūnija. Bet šventės scenarijus nekeistas. Dalyviai nuo lietaus gelbėjosi savais ir organizatorių išdalintais neperšlampamais lietpalčiais, bet neprarado puikios šventinės nuotaikos. Pliaupiant lietui atžygiavo į Draugystės parką ir prisistatė žiūrovams.
Šventės organizatorius, dalyvius ir žiūrovus sveikino rajono meras Ildefonsas Petkevičius, Kelmės seniūnė Ligita Kundrotienė, Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Kęstutis Bilius, svečiai iš Vengrijos, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas.
Koncertinę vakaro programą surengė jau minėti Latvijos ir Vengrijos atstovai, atlikėjai Karolis ir Donatas, Martynas Kavaliauskas, Vidas Bareikis. Šventė baigėsi vidurnaktį lazerių šou.
Kelmės rajono savivaldybė šventei skyrė 65 tūkstančius eurų. Prisidėjo ir rėmėjai.
