
Naujausios
Klovainiai pasidabins skulptūromis
Šią savaitę, nors ir nuolat krapnojo lietus, Klovainiuose prie didžiojo tilto kuriamoje poilsiavietėje nuo ryto iki vakaro stukseno kaltai. Medžio drožėjų pleneras, traukęs ir vaikus, ir suaugusius, kuriamomis skulptūromis džiugins per Onines, o rudeniop, švenčiant bendruomenės dešimtmetį, jos papuoš gražiausias miestelio erdves.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Plenero dalyviai – ir klovainiečiai
Jau dvi savaitės, kai Klovainių miestelis gyvena Oninių laukimu. Svarbiausią miestelio šventę rengianti bendruomenė pasirūpino, kad šiemet Oninės būtų ypatingos: jos ne tik pavadintos skrybėlėtomis, bet ir paženklintos ypatingu ir seniai lauktu drožėjų pleneru.
Kurti su Klovainių miestelio istorija susijusias skulptūras į plenerą buvo pakviesti rajono drožėjai rozalimietis Egidijus Impolis, pakruojietis, Klovainių žentu prisistatęs Eugenijus Rimdžius bei skulptorius Pranciškus Miežis.
Prie upės po didžiule liepa įsikūrę meistrai vieni nesidarbavo. Kaip iš storo ąžuolo kamieno gimsta skulptūros stebėjo ir suaugę ir vaikai. Pastarieji buvo drąsiausi, meistrams siūlė savo pagalbą.
„Jie kartu dirbo, kūrė ir valgė“, – apie mažuosius medžio drožėjų pagalbininkus pasakojo bendruomenės pirmininkė Sonata Danielienė. – Ši aikštė visą savaitę, nors ir lynojo, nebuvo tuščia. Net suaugusieji ateidavo pasėdėti ir pažiūrėti, kaip dirba meistrai“.
Tačiau suaugusieji irgi nebuvo tik stebėtojai. Praėjusio antradienio vakarą klovainietis Kazimieras Kauklys, palinkęs prie savo kūrinio irgi darbavosi kaltu. Vyras sakė, dabar prisiminęs vaikystės pomėgį drožinėti skulptūrėles. „Nors mano hobis – karinė istorija, atsispirti geram medžiui sunku“, – prisipažino klovainietis, netiktai ir pats tapęs plenero dalyviu.
Bendruomenės pirmininkė Sonata sako, kad per šventę plenere sukurtus darbus visuomenei pristatys ne tik skulptoriai, bet ir patys klovainiečiai.
„Mūsų plenero tikslas – ir edukacinis, kad žmonės galėtų matyti, kaip daromos medžio skulptūros, patys, jei yra noras, tame procese dalyvautų,“– pasiektu rezultatu džiaugėsi šventės organizaciniuose reikaluose paskendusi S. Danielienė.
„ Dar vieną skulptūrą dovanojo gamta“
Pievelėje, šalia besidarbuojančių meistrų – nužievintas didžiulis seno gluosnio kamienas. Bendruomenės pirmininkė sako, kad tai – dar viena skulptūra, kuria prie plenero prisidėjo pati gamta.
„Pavasarį per potvynį upė į krantą išplukdė įdomų kamieną. Jį apžiūrėję drožėjai pridėjo prie jo rankas ir gims dar viena skulptūra. Ją pastatysime prie vaikų žaidimo aikštelės“, – planus atskleidžia bendruomenės pirmininkė.
Į pokalbį įsijungia kalto iš rankų neišleisdamas E. Rimdžius: „Vaikams panašios skulptūros paprastai statomos su medinukais, o šio medžio drevėje jie patys bus kaip medinukai, galės įlįsti į kamieno vidų“, – apie bendrą drožėjų sumanymą sako menininkas.
Poilsio zonos laukė visi
„Gražu ir prasminga. Bus ką prisiminti ir vaikų vaikams palikti“,– plenere sukurtomis skulptūromis miesteliui puošti džiaugėsi ir K. Kauklys. Klovainietis šmaikštavo: „Dabar ir mes savo parką turėsim, kaip rozalimiečiai“.
Jo mintį tęsdama bendruomenės pirmininkė paaiškina: „Labai seniai svajojome apie tokį plenerą Klovainiuose ir norėjome į jį pakviesti savo rajono drožėjus. Ir poilsio zonos miestelyje labai reikėjo. Kad matytumėt, kiek čia žmonių būna dieną, kai nelyja“.
Tarsi patvirtindami bendruomenės pirmininkės žodžius, čia pat esančioje krepšinio aikštelėje ima kamuoliu žaisti jaunuoliai. Dėmesio sportui klovainiečiai nestokoja ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną.
Autorės nuotr.
TALKININKAI: Pedagogas ir medžio drožėjas Egidijus Impolis darbavosi apsuptas mažųjų talkininkų.
ĄŽUOLAS: Eugenijus Rimdžius sako, kad kalant skulptūrą ąžuolas – geras medis – neleidžia pajusti nuovargio.
PRISIMINIMAS: Klovainiečiui Kazimierui Kaukliui šis pleneras priminė vaikystės pomėgį drožinėti skulptūrėles.
DŽIAUGSMAS: Galimybė pačiam dalyvauti plenere ir padarytą darbelį atnešti per Onines į parodą, miestelio vaikams – didelis džiaugsmas.
DOVANA: Klovainių bendruomenės pirmininkė Sonata Danielienė sako, kad šį įspūdingą seno medžio kamieną per pavasarinį potvynį klovainiečiams dovanojo pati gamta.