Naujausios
Kolekcininkės svajonė – antpirštis Pakruojui
Pakruojietė Rima Raziulienė nėra suvenyrų mėgėja, tačiau suvenyriniai siuvėjų antpirščiai jai – išimtis. Mažus dailius daikčiukus, kurie primena jos pačios ar draugų keliones, siuvėja modeliuotoja kaupia jau beveik dešimt metų.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Kolekcija – nuo kalėdinės dovanos
Rima Raziulienė niekada neketino tapti kolekcininke. Ir dabar savo pomėgio rinkti siuvėjų antpirščius nelaiko šios srities žinovės užsiėmimu. Antpirščiai tapo maloniais smulkiais suvenyrais, kurie primena juos dovanojusius draugus, klientes, savo pačios keliones.
„Pirmąjį antpirštį prieš dešimtmetį gavau dovanų per Kalėdas. Jis buvo dėžutėje, ta dėžutė – dar dėžutėje“, – prisiminusi malonią staigmeną juokiasi pašnekovė.
Kad su šia dovana jos namuose ims kauptis suvenyriniai antpirščiai, moteriai buvo netikėta. Tačiau pasidžiaugusi ja, nepajuto kaip ant stiklinės lentynėlės vienas po kito ėmė rikiuotis įmantriai papuošti, stilizuoti siuvimo ir siuvinėjimo įrankiai.
Siuvėjų antpirščiai dar viduramžiais buvo paplitę visame pasaulyje.
„Ir per šias Kalėdas mano kolekcija pasipildė. Antpirštį dovanojo mano dukters pirmoji mokytoja Agota Šidlauskienė, – džiaugėsi jau 69-uoju savo kolekcijos eksponatu pakruojietė. – Jis vienintelis kolekcijoje pašventintas, parvežtas iš Lourdes šventovės Prancūzijoje“.
Pakruojietiško antpirščio nėra
Daugiau nei pusė Raziulienės sukauptų antpirščių – iš jos pačios kelionių.
Ponia Rima paima į rankas antpirštį lenkišku užrašu: „Šitą pirkau 130 metrų gylyje, Veličkų druskos kasyklose Lenkijoje. O štai šis – iš Halštato, mažo miestelio Austrijoje“, – rodo prabangiai atrodantį metalinį, tarsi inkrustuotą Svarovskio kristalais, antpirštį.
Didžiausias antpirštis parsivežtas iš Nesebero Bulgarijoje. Kiti iš Kroatijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos. Antpirštis iš Tenerifės (Kanada) – kol kas vienintelis iš Amerikos žemyno.
Kaip išskirtinį iš visos kolekcijos Rima atkreipia dėmesį į porcelianinį antpirštį su Trakų pilies fragmentu ir užrašu „Trakai“. „Deja, lietuvišką turiu tik vieną. Teko matyti panašų su užrašu „Šiauliai", – kad Lietuvoje tokie suvenyrai dar nėra populiarūs apgailestauja pašnekovė.
„Labai gaila, kad Pakruojis neturi tokio mielo ir mažyčio suvenyro. O juk važiuoja į Pakruojo dvarą turistai. Antpirščiai, kuriuos turiu, yra kaip mažyčiai suvenyrai turistui priminti aplankytą šalį. Būtų gražu, kad pakruojiečiai amatininkai sumanytų tokius daryti su Pakruojo tilto ar vėjo malūnų miniatiūriniais paveikslėliais“, – svarsto kolekcininkė, prisipažindama, jog tokiu antpirščiu mielai papildytų ir savąją kolekciją.
Siuvimas liko hobiu
Beveik trisdešimt trejus metus siuvėja ir modeliuotoja dirbusi Rima, dabar šio amato nebelaiko savo svarbiausiu užsiėmimu. Moteris prieš porą metų Šiaulių universitete baigė Verslo administravimo ir vadybos studijų programą, įgijo antrą profesiją.
Pasinėrusi į kitą veiklą, savo ankstesnės darbo vietos siuvykloje miesto centre Rima neapleidžia. Kartais, dėl užimtumo kitame darbe, prašo kolegių padėti, kad dėmesio stoka nenuviltų savo klienčių.
„Mano naujasis darbas – skaičiai, jame kūrybos nėra. Siuvimas ir modeliavimas – kas kita. Esu gavusi palinkėjimą „...kad skaičiai skambėtų kaip muzika“, – nusišypso R. Raziulienė ir paaiškina, jog dirbant su skaičiais to pasiekiama laikantis įstatymų ir tam tikrų taisyklių, o kuriant drabužį tai įvyksta tarsi savaime.
Autorės nuotr.
DOVANOS: Rima Raziulienė sako, kad draugai, bičiuliai ir net jos klientės žino, jog jai mieliausia dovana – suvenyrinis antpirštis.
KOLEKCIJA: Kiekvienas kolekcijos antpirštis – su užrašu ir pasako, iš kur jis atgabentas.
VIENINTELIS: Per šias Kalėdas dovanų gautą antpirštį Rima brangina ne dėl jo meninės vertės, bet dėl to, kad jis kolekcijoje – vienintelis pašventintas.
PROFESIJA: Trisdešimt metų siuvėja modeliuotoja dirbusi R. Raziulienė ryžosi mokytis ir įgijo dar vieną profesiją.