Naujausios
Konferencijoje – apie Linkuvos ir Žeimelio tarmę
Į konferenciją „Linkuvos ir Žeimelio tarmė dar gyva“ Žeimelyje susirinko kalbininkai, moksleiviai, etnografinės ekspedicijos šioms tarmėms fiksuoti dalyviai, bibliotekininkės, kultūros darbuotojai, saviveiklininkai.
Konferencijoje – mokslininkų vertinimai ir gyva tarmė
Vaikai ir suaugusieji kalbėjo, dainavo tarmiškai, grojo liaudiškas melodijas, šoko.
Įvairius tarmių aspektus nagrinėjo kraštiečiai mokslininkai Stasys Tumėnas ir Kazimieras Garšva (ir inicijavęs 2013-ųjų paskelbimą Tarmių metais). Mokslo darbuotoja Rasa Bertašiūtė aptarė sodybos architektūrą tarmėje, o žeimelietė etnologijos magistrė Auksė Noreikaitė – latvių kalbos įtaką miestelėnų tarmei.
Referatus apie tarmę pristatė moksleivės Austėja Lipskytė, Emilija Pukevičiūtė, Ernesta Urbonaitė, Goda Mockūnaitė, Asta Leimontaitė ir Simona Lukošiūnaitė. Žeimelietė kraštotyrininkė Regina Noreikienė konferencijai sukūrė pasakojimą apie senovę, įpindama jau nebevartojamus tarmiškus žodžius.
Savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji kraštotyros specialistė Marijona Vaitiekūnienė pasakojo apie vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vykusią ekspediciją, rodė jos metu nufilmuotą medžiagą.
Tarmę tebesaugo ir jauni, ir senoliai
Ekspedicijoje buvo kalbinti devyniolika pateikėjų, gyvenančių Linkuvos ir Žeimelio seniūnijose. Tarmiškai pasakojo ir jauni, ir vidutinio, ir vyresnio amžiaus žmonės – nuo Žeimelio vidurinės mokyklos abituriento Luko Vaičiulio iki dar praėjusiame šimtmetyje gimusio garsiausio rajono armonikininko Pupų Dėdės Alberto Juro iš Linkuvos. Devyniasdešimt penktuosius metus pradėjęs šmaikštuolis dėdė Juras ekspedicijos dalyviams pasakojo nutikimus iš savo gyvenimo.
Laimutė Užkuraitytė Černiauskienė ir Karolina Kalvaitytė Kazlauskienė eiliuoja tarmiškai. Ilgametis saviveiklininkas Zenonas Šimkūnas kuria pasakojimus... Emilija Bitinaitė Genienė visą gyvenimą praleido gimtuosiuose Bučiūnuose, čia buvo subūrusi etnografinį ansamblį „Žiemgala“ ir kūrusi jam programas, Felicija Čepaitė Bučienė iš Ūdekų rašo gimtųjų Puodžiūnų istoriją, garsėja kaip naminės duonos kepėja ir gegužinių pamaldų tradicijos Ūdekuose saugotoja...
Šiuos pateikėjus bei Donę Vainikauskaitę Legezą, Janiną Simonavičiūtę Norvaišienę, Birutę Bajelytę, Genovaitę Aldoną Bajelytę Strockienę, Aleksandrą Petrą Audzijonį, Rozaliją Stasę Plačakytę Jurienę, Genovaitę Vaicekauskaitę Jasiūnienę, Eleną Davalgaitę Matiliūnienę, Raimondą Niekytę Gasperavičienę, Aleksandrą Oną Balčiūnaitę Bulienę, Laimą Karpavičūtę bei Reginą Noreikaitę Noreikienę ekspedicijos organizatoriai pristatė specialiame lankstinuke.
„Pakruojo krašto“ inf.
Marijonos VAITIEKŪNIENĖS nuotr.
EKSPEDICIJA: Emilijos Genienės pasakojimą vaizdo kamera fiksuoja ekspedicijoje dalyvavęs Romas Urbas.
Valentinos ALEKSERIŪNAITĖS nuotr.
SENOVĖ: Žeimelietė bibliotekininkė, kraštotyrininkė Regina Noreikienė konferencijai paruošė pasakojimą senąja tarme, su jau nebevartojamais žodžiais.
BALADĖ: Tarmišką baladę atliko eiliuotoja iš Pašvitinio Laimutė Černiauskienė bei šiaulietis konferencijos dalyvis Vytautas Gasparavičius.