Kraštietis į Maldenius sugrįžo su antra poezijos knyga

Kraš­tie­tis į Mal­de­nius su­grį­žo su ant­ra poe­zi­jos kny­ga

Ba­lan­džio 4 die­ną Mal­de­niuo­se (Joniškio r.) pri­sta­ty­ta kraš­tie­čio, bu­vu­sio pe­da­go­go Sta­nis­lo­vo Auk­se­lio, dau­ge­lį me­tų gy­ve­nan­čio kai­my­ni­nia­me Ak­me­nės ra­jo­ne, poe­zi­jos kny­ga „Sku­ban­čių me­tų švent­raš­tis“. Tai – ant­ra­sis jo kū­ry­bos rin­ki­nys ir jau pa­ties pa­reng­tas. Pir­mą­jį prieš pen­ke­rius me­tus be­veik „par­ti­za­niš­kai“ iš­lei­do jo šei­ma ir bi­čiu­liai.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Neuž­mirš­ti kraš­tai

Šluos­ti­kių kai­me, kuriame dar te­bes­to­vi prie ke­lio bal­tas na­me­lis, gi­mu­sį, Slėps­niuo­se ir Mal­de­niuo­se au­gu­sį kraš­tie­tį pa­si­ti­ko kul­tū­ros dar­buo­to­jos Emi­li­jos Kve­da­rie­nės ir va­do­vės Ri­tos Kip­šai­tės va­do­vau­ja­mo mo­te­rų vo­ka­li­nio ko­lek­ty­vo dai­nos apie gim­ti­nę, ža­lius so­dus ir jo­va­rė­lius.

Sta­nis­lo­vas Auk­se­lis džiau­gė­si, kad vie­tos mo­te­rų dar to­kie pat skam­būs bal­sai, kaip ir ka­dai­se, nors daug da­ly­kų pa­si­kei­tę, ypač jo so­dy­bo­je nuo 2008-ųjų, ka­da iš­si­ve­žė su sa­vi­mi ma­mą ir po to bu­vo už­su­kęs tik kar­tą. So­dy­ba jau ki­to­se ran­ko­se.

„Bet šie kraš­tai nė­ra už­mirš­ti“, – su vil­ti­mi kal­bė­jo nau­jos poe­zi­jos kny­gos au­to­rius, pri­min­da­mas, kad net ra­šy­to­jas Ma­rius Ka­ti­liš­kis sa­vo no­ve­lių ro­ma­ne „Užuo­vė­ja“ mi­ni Mal­de­nius, Auk­se­lio pie­vas, per ku­rias jau­ni­mas ei­da­vęs į šo­kius. Gal­būt, anot S. Auk­se­lio, ra­šy­to­jas gre­ti­mo­se apy­lin­kė­se rin­ko­si sau bū­si­mą žmo­ną.

Mal­de­nius, sa­kė kraš­tie­tis, gar­si­na ir dai­li­nin­kė Ire­na Ul­vy­dai­tė, ir li­te­ra­tas, dau­ge­lio kny­gų au­to­rius Jo­nas Iva­naus­kas.

Ra­šė nuo jau­nys­tės

Pats S. Auk­se­lis pa­sa­ko­jo ra­šy­mo „li­ga už­si­krė­tęs“ nuo anks­ty­vos jau­nys­tės. Gal įta­kos tu­rė­jo mo­čiu­tė iš ma­mos pu­sės – tau­to­sa­kos mė­gė­ja, gal bal­sin­ga gi­mi­nė ir dai­nos, skam­bė­da­vu­sios taip, kad už­ges­da­vo na­muo­se ži­ba­li­nė lem­pa.

Dar be­si­mo­ky­da­mas tuo­metė­je Jo­niš­kio 2-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je (da­bar „Sau­lės“ pa­grin­di­nė mo­kyk­la – aut. pa­st.) 11-oje kla­sė­je jis da­ly­va­vo li­te­ra­tū­ri­nia­me kon­kur­se. Vė­liau, stu­di­juo­da­mas Vil­niaus vals­ty­bi­nia­me pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te (da­bar Edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas – aut. pa­st.) lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­ją lan­kė aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je vei­ku­sį li­te­ra­tų bū­re­lį. Ta­da jau li­te­ra­tū­ri­niuo­se va­ka­ruo­se te­ko pa­žin­ti gar­sius poe­tus: Jus­ti­ną Mar­cin­ke­vi­čių, Si­gi­tą Ge­dą, Mar­ce­li­jų Mar­ti­nai­tį, Jo­ną Striel­kū­ną ir ki­tus.

Ar­ti­mie­ji pa­ren­gė pir­mą kny­ge­lę

Dau­ge­lį me­tų lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ju dir­bęs, sa­vo ei­les ra­šęs, ren­gi­niuo­se, skai­ty­muo­se da­ly­va­vęs kū­rė­jas ne­ži­nia ka­da bū­tų iš­ties ry­žę­sis leis­ti kny­gą, jei ne šei­ma, ar­ti­mi bi­čiu­liai, ku­rie 60-me­čio pro­ga jam iš­krė­tė ma­lo­nų po­kštą: iš kom­piu­te­rio iš­rin­ko da­lį ei­lė­raš­čių, pa­tys su­si­ta­rė su lei­dyk­la ir „par­ti­za­niš­kai“ 2012-ai­siais iš­lei­do pir­mą poe­zi­jos rin­ki­nė­lį „Būk pa­lai­min­tas“, ku­rį S. Auk­se­lis pa­ts va­di­na su­ve­ny­ri­niu.

„Pas­kui jau pa­ts gal­vo­jau, kad reik­tų di­des­nės apim­ties kny­gą iš­leis­ti. De­vy­nis mė­ne­sius de­ri­nau, ruo­šiau, su­si­ta­riau su lei­dyk­la Ute­no­je. Daug kas klau­sia, ko­dėl taip su­dė­tin­gai pa­va­di­nau „Sku­ban­čių me­tų švent­raš­tis“? Juk kiek­vie­na die­na – kaip šven­tas įra­šas. Jų daug, su keis­tom, įdo­miom aki­mir­kom“, – pa­sa­ko­jo kraš­tie­tis au­to­rius.

S. Auk­se­lis at­vi­ra­vo tu­rin­tis ei­lė­raš­čių ir dar vie­nai kny­ge­lei, pa­sva­jo­jan­tis apie pro­zos rin­ki­nį.

Dvi „neišb­ren­da­mos“ pro­fe­si­jos

„Juo­kau­ja­ma, kad yra dvi pro­fe­si­jos, iš ku­rių sun­ku „iš­bris­ti“. Tai – al­ko­ho­li­ko ir me­ni­nin­ko. Jei įklim­pai, ei­si, kol nu­vir­si“, – juo­ka­vo li­te­ra­tas.

S. Auk­se­lio kū­ry­bo­je daug ap­mąs­ty­mų apie sku­ban­tį lai­ką, pri­si­mi­ni­mų apie tė­viš­kę, gam­tą: „Pri­no­ko obuo­liai. Ir sprogs greit kaip granatos/ Sup­lė­šy­da­mi va­ka­ri­nę ty­lą./ Ten, tė­viš­kė, – gir­džiu – jau mė­nuo ky­la,/ Ir ma­no ta­kas jau iš to­lo ma­tos...“

2015 me­tais li­te­ra­tas ta­po aš­tun­tuo­ju Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės li­te­ra­tū­ri­nės Sta­sės Niū­nia­vai­tės pre­mi­jos lau­rea­tu.

Au­to­rės nuo­tr.

Bu­vu­si bib­lio­te­ki­nin­kė Joa­na Sto­ny­tė kny­gos au­to­riui Sta­nis­lo­vui Auk­se­liui, su ku­riuo iš­siaiš­ki­no esą gi­mi­nai­čiai, do­va­no­jo nu­brai­žy­tą gi­mi­nės me­dį.

Sta­nis­lo­vas Auk­se­lis 2015 me­tais ta­po Sta­sės Niū­nia­vai­tės li­te­ra­tū­ri­nės pre­mi­jos lau­rea­tu.

„Sku­ban­čių me­tų švent­raš­tis“ – ant­ra Sta­nis­lo­vo Auk­se­lio poe­zi­jos kny­ga.