Naujausios
Kražiai sužavėjo pirmiausia istorine praeitimi
Nuo praėjusių metų liepos vidurio Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro Kražių kraštotyros muziejaus vyriausiąja specialiste dirba Vilniaus universitete Archeologijos studijas baigusi šiaulietė Aistė Račkauskaitė.
Mergina liko patenkinta ir studijomis, ir darbu istorine praeitimi garsėjančiuose Kražiuose, su kuriais pirmiausia susipažino atlikdama archeologinę praktiką.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Archeologė ir paveldosaugininkė
Aistė Račkauskaitė – šiaulietė. Baigusi mokyklą, Vilniaus universitete studijavo archeologiją.
„Ieškojau kažko romantiško, įdomesnio už sausą istoriją. Nenusivyliau. Studijos buvo tikrai labai įdomios“, – sakė.
Mergina pasakojo, jog po bakalauro studijų, norėjo grįžti gyventi ir dirbti į tėviškę, bet, deja, darbo paieškos nebuvo sėkmingos. Gavusi pasiūlymą tęsti magistro studijas, pasirinko paveldosaugą.
„Ir šias studijas sėkmingai baigiau. O pasitaikiusia proga dirbti Kražiuose, muziejuje, iš karto pasinaudojau“, – pasakojo A. Račkauskaitė.
Su Kražiais šiaulietė buvo susipažinusi anksčiau, miestelyje atliko vieną iš archeologinių praktikų, kuriai vadovavo buvęs kražiškis archeologijos profesorius Mykolas Michelbertas. Kitą praktiką A. Račkauskaitė atliko irgi Kelmės rajone, Paprūdžiuose. Todėl ir Kelmė buvo žinoma.
Susipažinimas su Kražiais
Aistė Račkauskaitė pasakojo, jog per pusmetį darbo Kražiuose labiausiai stengėsi gyvai susipažinti su miesteliu ir jo žmonėmis. Jau per praktiką Kražiai merginai paliko gilų įspūdį. „Tylu, ramu, jauku. Ypač atvykusiems iš didesnio miesto. Rojus žemėje. Tokie mano pirmieji įspūdžiai apie Kražius“, – sakė A. Račkauskaitė. Pirmasis įspūdis išliko panašus ir dabar.
Kražių istorijos reikšmingiausi faktai, tokie, kaip Kražių skerdynės, Jėzuitų kolegijos veikla, istorikei buvo žinomi, tačiau dabar dirbant tenka kur kas labiau gilintis į istorinę miestelio atmintį.
„Muziejaus vedėjas atsakingas už muziejaus veiklą. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre veikia Turizmo informacijos centras. Mano darbas – bendrauti su lankytojais, turistais, atsakyti į jiems iškilusius klausimus. Prireikus, pavaduoju ir muziejaus vedėją“, – sakė A. Račkauskaitė.
Nors Kražiai ir nedidelis miestelis, Aistė Račkauskaitė tvirtino jau spėjusi pastebėti jo išskirtinumą, savitumą. Miestelis gyvena savo ritmu. Ypatinga atmosfera Kražiuose tvyro vasarą, per tradicinį festivalį. Tuomet Kražiai tampa kitokie: atgyja, prisipildo būriais buvusių kražiškių, svečių, renginių, susitikimų, parodų. „Nors darbo padaugėja visiems, smagu matyti džiugius žmonių veidus“, – sakė A. Račkauskaitė.
Laiko lieka ir pomėgiams
Labai toli į ateitį nesižvalganti Aistė Račkauskaitė savo gyvenimą ir darbą kol kas mato Kražiuose.
Mergina gyvena Kelmėje, nuo kurios Kražiai – už dviejų dešimčių kilometrų. Į darbą Kražiuose iš Kelmės važiuoja penkiese, su bendradarbiais, vienu automobiliu. Visiems kartu – ir patogiau, ir ekonomiškiau. Kartu ir grįžta.
Po darbų, nors ir nedaug, lieka laiko ir pomėgiams. A. Račkauskaitė dažnai lanko Šiauliuose gyvenančius tėvus, didesniame mieste randa pramogų. Į įdomesnį renginį, parodas netingi nuvažiuoti ir tolėliau.
„Labai mėgstu megzti virbalais. Mezgu kojines, pirštines, riešines, šalikus. Esu bandžiusi gaminti papuošalus, bet mezgimas liko maloniausias laisvalaikio užsiėmimas. Dar skaitau įvairias knygas, o vasaromis su draugais važinėjamės dviračiais po Kelmę, Tytuvėnus. Pastarajame miestelyje yra įrengti puikūs dviračių takai“, – apie savo pomėgius pasakojo archeologė ir paveldosaugininkė.
Autorės nuotr.
KRAŽIAI: Aistę Račkauskaitę Kražiai pirmiausia sužavėjo istorine praeitimi. Ir dabarties miestelis, jos akimis, yra savitas, išskirtinis, gyvena savo ritmu.