Naujausios
Kultūros centro pastatas gimsta iš naujo
Pusiaukelę įveikusi Kelmės kultūros centro pastato rekonstrukcija džiugina pirmiausia centro darbuotojus.
Visiškai atnaujintame Kultūros centre numatoma daug pokyčių, tokių, kaip, pavyzdžiui, dailės galerija, modernios salės ar terasa ir vėjo jėgainės ant pastato stogo.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Mažėja išlaidos šildymui
Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas sako, kad daugiau negu pusė Kultūros centro pastato rekonstrukcijos darbų, visų džiaugsmui, jau atlikta. Išlaidos šildymui mažėja smarkiai.
Pirmame rekonstrukcijos etape sutvarkyta Kultūros centro aplinka, beveik visos energiją taupančios priemonės (apšiltinti stogai, sienos, pakeisti langai, durys). Liko pakeisti šildymo, vėdinimo sistemas.
Iki rekonstrukcijos vien šildymui per metus Kultūros centras išleisdavo 120 tūkstančių litų. Ant pastato stogo, nuo 1978 metų nebuvo jokių šiltinimo medžiagų. Ant gelžbetoninių perdengimo plokščių statybininkai rado tik seną ruberoidą.
Pagrindinis stogas apšiltintas hermetiškomis putomis. Per pastaruosius du sezonus šildymo sąskaitos sumažėjo maždaug per pusę, iki 65 tūkstančių litų per metus.
2010 metais projektas pakoreguotas – numatytos dvi žiūrovų salės su garso izoliacija, moderniomis akustinėmis dangomis, šviesos, garso ir scenos mechanizmų sistemomis.
Amatų centras – šalia dailės galerijos
Šalia Dailės galerijos atsiras Tradicinių amatų centras.
2012 metais Kelmėje atidarytas tradicinių amatų centras. Įrengtos patalpos akmentašių dirbtuvėse ir dvaro rūsiuose. Pasak A. Arlausko, paaiškėjo, kad Amatų centro įvykdytame projekte yra spragų. Muziejus, kuriame centras veikia, yra per toli nuo Kelmės žmonių.
„Atsiradus galimybei pakeista Kultūros centro patalpų, anksčiau užimtų sportininkų, paskirtis. Ten ir įsikurs Tradicinių amatų centras. Kas dieną čia bus galima mokytis įvairių amatų. Erdvioje virtuvėje tikrai užteks vietos kulinariniams paveldo mokymams. Namų šeimininkės, jaunos mamos, sveikos gyvensenos propaguotojai ir visi norintys bendrauti čia ras jaukumą ir bendrystę. Amatų centro veikla ir tautodailininkų kūryba bus pristatoma dailės galerijoje“, – sakė direktorius.
Amatų centro patalpos įrengiamos valstybės kapitalo lėšomis, o baldams ir reikalingai įrangai lėšos gautos laimėjus projektą iš Kaimo plėtros fondo. Galerijai iš programos bus įsigyta eksponavimo įranga, atitvarai. „Galerijos atidarymo labai laukiame. Baigiama sumontuoti moderni apšvietimo sistema. Atidarymo šventė turėtų įvykti kitų metų pavasarį, o gal ir dar anksčiau“, – teigė A. Arlauskas.
Kultūros centro veikla nenutrūko ir per remontus
Kelmės kultūros centro direktoriui šiek tiek keista ir malonu, jog centro veikla nenutrūko ir per remontų įkarštį. Pasak Arno Arlausko, paminklą reikia statyti lankytojams, saviveiklininkams ir darbuotojams, kurie išgyveno griovimus ir montavimus, triukšmus ir dulkes, šaltį ir skersvėjus.
„Visiems dėkoju už kantrybę. Žinau, kad kitose savivaldybėse, kuriose rekonstruojami kultūros centrai, darbuotojai buvo atleidžiami iš darbo, išmokant išeitines kompensacijas. Po darbų pabaigtuvių kolektyvai renkami iš naujo. Telšiuose, pastate po vienu stogu tilpo biblioteka, teatras, kultūros centras. Per remontus pastatas buvo uždarytas, o darbuotojai „paskleisti“ po įvairias įstaigas. Mes kažkaip neišsibarstėme“, – džiaugėsi direktorius.
Meno kolektyvai repetuoja J. Graičiūno gimnazijoje, Meno mokykloje, „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje. Spalio mėnesį uždaryta didžioji žiūrovų salė. Kėdės, apšvietimo sistema, scenos kulisų medžiagos išvežtos į Kelmės profesinio rengimo centro salę. Vyksta mainai. Už perduotą turtą Kultūros centrui suteikta teisė renginiams laikinai naudotis Profesinio rengimo centro sale.
Teatro salė – sandėliuose
Kultūros centre bus įrengta salė Kelmės mažojo teatro veiklai. Teatro salė įsikurs buvusiuose, nebenaudojamuose sandėliuose, o dekoracijoms bus pritaikyti erdvūs posceniai. Bus atlaisvinta Mažojo teatro salė Meno mokyklos veiklai. Pateikta paraiška Kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 metų programai. Už gautas lėšas tikimasi modernizuoti teatro salę ir fojė.
Teatro salėje bus sumontuota visa reikalinga teatrinė įranga, pritaikyta mažesnė, lėlių teatrams skirta, apšvietimo technika. Todėl šios patalpos – kitų metų statybos darbų prioritetas. Bus atnaujinta kavinės veikla. Kavinė taps teatro vestibiuliu ir veiks tiek autonomiškai, tiek aptarnaus kultūros centro ir teatro lankytojus. Statybos darbams pinigų yra, bet trūksta lėšų inventoriui – apie 4 milijonų. Kur tik gali tikėtis paramos, ten Kultūros centras ir beldžiasi.
Kultūros centro palėpėse bus įrengiamos patalpos kūrybinei rezidencijai. Tai jau – įprastas reiškinys šiuolaikinio meno pasaulyje. Rezidencija – tai menininkų susibūrimas, kuris tampa vietinio kultūrinio ir socialinio gyvenimo dalimi. „Bendradarbiaudami su Vilniaus kino klasteriu, teikiame skaitmeninio kino projektą. Kelmės kultūros centre turėtų atsirasti nauja paslauga – nekomercinio, europinio kino demonstravimas“, – sakė A. Arlauskas.
Pastatas iki rekonstrukcijos pasižymėjo ypatingu neracionalumu. Išnaudojus visas įmanomas patalpas, pastato naudojamas plotas padidės nuo 1772 kvadratinių metrų iki 3478 kvadratinių metrų.
Taupyti, bet ne šykštauti modernizavimui
Viso Kultūros centro pastato rekonstrukcijos projekto vertė – 13,5 milijono litų. Bet, pasak A. Arlausko, jau dabar aišku, kad darbus pavyks atlikti pigiau. Kainas pirmiausia mažina viešųjų pirkimų konkursai. „Taupome, bet ne šykštaujame moderniausioms technologijoms“, – pažymėjo direktorius.
Šiuo metu atliekamas trečiojo technologinio etapo darbo projektas – 4,5 milijono litų. Projektuotojai žada sumažinti reikalingas lėšas beveik milijonu litų. „Vakarykštė diena nebedomina, žvalgomės į rytdienos technologijas. Viskas tobulėja. Vietoje keturių prožektorių dabar užtenka vieno, šviečiančio, visomis keturiomis spalvomis“, – sakė A. Arlauskas.
Kultūros centro kolektyvo vizijose – pats jaukiausias, kiek įmanoma universalus pastatas, kuriame bus daug žalumos, šviesos. Dalis svajonių jau pildosi. „Norime dar „apgyvendinti“ ir stogą: ant žemojo stogo įrengti terasą poezijos vakarams, jaunimui, pasisėdėjimams po žvaigždėtu dangumi, ant viršutiniojo, didžiojo turėtų atsirasti vėjo arba saulės jėgainės. Ant aukščiausios pastato dalies jau sumontuoti retransliatoriai, už paslaugą, teikiantys lėšas kultūrinės veiklos finansavimui. Pastato išlaikymas turi būti kuo pigesnis“, – įsitikinęs direktorius.
Prieš metus, kultūros ministerijos komisija aplankė visus 28 rekonstruojamus kultūros objektus Lietuvoje. Lankydamasi Kelmės kultūros centre komisija, pastato rekonstrukcijos projekto vykdymą ir administravimą įvertino kaip pavyzdinį.
„Baigus pastato rekonstrukciją, mūsų veikla kardinaliai nesikeis, tik jos kokybė bus kur kas geresnė“, – ateities planais dalijosi Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas.
Autorės nuotr.
GALERIJA: Dailės galerijos atidarymas numatomas jau šį pavasarį.
STOGAS: Bus „apgyvendintas“ ir pastato stogas: numatyta įrengti terasą, vėjo arba saulės jėgainės.
ATEITIS: Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas teigė, jog, baigus pastato rekonstrukciją, veikla kardinaliai nesikeis, tik jos kokybė bus kur kas geresnė.