Naujausios
Kursų trauka neblėsta
Nuo antradienio Kelmėje šurmuliavę žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai vakar baigti dalyvių darbų paroda ir koncertu.
Kursų organizatoriai džiaugėsi, kad prisiliesti prie tėvų ir protėvių puoselėtų tradicijų, pasimokyti kažkada buvusių gyvybiškai svarbių amatų susirinko daugiau kaip 200 mažų, jaunų ir žilo plauko sulaukusių dalyvių iš visos Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Prie molio – 60 „dūšelių“
Ketvirtadienio priešpietis. Prie buvusio Kelmės dvaro restauruoto svirno net skamba kalamas geležis, tašomas akmuo. Ant laiptų įsitaisę bandantieji pasidaryti originalią segę, apyrankę. Tradicinės juvelyrikos mokytoja juvelyrė Dovilė Norbutaitė džiaugiasi kantriais ir užsispyrusiais mokiniais. „Vienas malonumas dirbti“, – šypsosi juvelyrė, kursuose mokanti trečią kartą.
Gyvybės ir šurmulio pilna visa dvaro teritorija. Dvaro rūsiuose šiuose kursuose susibūrę įvairūs amatai. Šalia lipdančiųjų iš molio – drožiantieji kaukes, vytinių juostų audėjos. Margaraštės juostos nusitęsusios po kelis metrus. Vadovė, dailės pedagogė Irena Arlauskienė vos spėja dalyti patarimus.
Molio paslapčių mokančios keramikė Audronė Šlyterienė ir dailės pedagogė Lina Užomeckienė moko didžiulį būrį žmonių. „Suskaičiavome apie 60 „dūšelių“, – šypsosi mokytojos. Jaunesnės ir vyresnės „dūšelės“ molinukus dėlioja čia pat, ant rūsio laiptelių, neša ir į lauką, saulės atokaitą.
Lauke, susėdę į draugišką ratelį – kanklių gamintojai su mokytoju Mindaugu Dimšliu. Stygos tiesiog spindi saulėje.
Kitoje buvusio dvaro patalpoje pirmą sykį įkurta lininių drabužių siuvimo sekcija. Jos vadovės, dailininkės-dizainerės Justinos Žebelienės padedamos moterys ir siuvimo mašina, ir rankomis siuva lininius marškinius, nepamainomus vasarą. Linų pluoštas greitai drėksta ir džiūsta, todėl vėsią naktį audeklas šildo, o kaitrų vidudienį kūną vėsina.
Šalia lininių drabužių, gimsta nepakartojami karpinių stebuklai.
Dvare pokši ir didžiosios staklės, kuriomis austi moko ilgametė kursų mokytoja tautodailininkė Ona Butvilienė.
Tautodailininkė, pynėja iš šiaudelių Kornelija Lopetienė, į savo kūrybines dirbtuves priėmė ir pynimo iš vytelių, riešinių mezgimo, siuvinėjimo besimokančius kursų dalyvius su mokytojomis, tautodailininkėmis Lina Grigalauskiene bei Jolanta Gečiene.
Repeticijos – ir rūbinėje, ir teatre, ir bažnyčioje
Vasaros kursų dalyvių, atrodo, pilnas miestas.
Kelmės kultūros centro fojė sukasi šokėjai. Šokių, ratelių, žaidimų juos moko choreografė Dijana Bakšienė. Nepailstantis muzikantas Gerimantas Rukas virkdo akordeoną.
Iš įvairių vietų sklinda kanklių, bandonijų, armonikų garsai, ataidi žemaitiškos dainos. Vienišas smuikininkas smuikelį virkdo rūbinėje – susikaupęs repetuoja ramią melodiją.
Kelmės mažajame teatre – atvirkščiai – skamba gyvas, net „kietas“ folk-rokas, kurio moko kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Jonas Chockevičius.
Evangelikų bažnyčia jau daugelį metų tapusi laikina giesmininkų, besimokančiųjų groti daudytėmis, ragais, katilais-būgnais, mediniais trimitais, vieta.
Vakar visų sekcijų dalyviai surengė savo darbų parodą, koncertą. Ir atsisveikino iki kitų metų, jau 28-ųjų kursų.
Sugrįžimai ir atradimai
Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė sakė, jog 27 kartą surengti kursai sulaukė ir ištikimų dalyvių, ir naujų veidų.
„Labai smagu buvo vėl pamatyti jaunimo grupes iš Šilalės, Šilutės. Kelmę ir kursus jau senokai atradę Karaliaučiaus krašto lietuviai“, – tvirtino N. Jokubauskienė.
Kursų dalyviai – ir maži vaikučiai, ir senoliai.
N. Jokubauskienė pažymėjo, jog populiarėja muzikavimo sekcijos. Mokytis groti armonika susirinko tiek dalyvių, jog teko mokytojui Osvaldui Gerbeniui į pagalbą kviesti pagalbininką iš Šiaulių Arūną Stankų.
Nemažai besidominčių ir amatais: pynimais iš šiaudelių, vytelių, tradicine juvelyrika, lipdymu iš molio, kalvyste, akmentašyste, vytinių juostų pynimu.
Nuo šaknų iki modernumo
Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė tvirtino, jog pernai kursus pabandyta šiek tiek sumoderninti.
„Kursų modelis išliko ir išliks – tradicijos ir jų puoselėjimas. Tačiau modernumas kursams suteikė naujų spalvų. Folk-roko sekcijai ir pernai, ir šiemet vadovavęs Jonas Chockevičius rado bendrą kalbą su kursų dalyviais. Žmonės patys atsivežė instrumentų, nuoširdžiai mokėsi. Didelio susidomėjimo sulaukė ir kursuose koncertavusi grupė „Thundertale“, kurioje Jonas groja, dainuoja“, – sakė N. Jokubauskienė.
Kursuose vietą atradusi ir krikščioniškoji kultūra. Veikia apeiginio giedojimo, ritualinio folkloro sekcija. Daugelį metų kursuose paskaitas sakralinėmis temomis skaito, moko, veda ekskursijas profesorius Alfonsas Motuzas.
„Manau, kad kursai ir yra gyvybingi dėl išlaikytų tradicijų, įvairovės ir modernumo. Žmonės kursuose gali surasti sau malonų užsiėmimą“, – sakė N. Jokubauskienė.
Autorės nuotr.
ŠOKIAI: Kelmės kultūros centre šokių, ratelių, žaidimų mokėsi būrys šokėjų.
GELEŽIS: Šiemet geležį kalė tik vyrai. (Pirmas iš kairės – vadovas Rokas Stankus).
STYGOS: Lauke, draugiškai susėdę į ratelį, kanklių gamintojai su mokytoju Mindaugu Dimšliu. Būsimų kanklių stygos tiesiog spindi saulėje.
MOLIS: Ką tik nulipdyti molinukai džūsta ir viduje, ir saulėkaitoje.
GIEDOJIMAS: Apeiginio giedojimo moko Žalpių krašto giesmininkų grupės vadovė Danutė Anankaitė (pirma iš dešinės).
TRAUKA: Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė džiaugėsi, jog 27 kartą surengti kursai neprarado traukos. Į kursus susirinko daugiau kaip 200 dalyvių.