Laidotuvių maršai uždarytose kapinėse

Lai­do­tu­vių mar­šai už­da­ry­to­se ka­pi­nė­se

Jo­niš­kio ra­jo­no Ru­kui­žių kai­mo gy­ven­to­ja 73-ejų Sta­sė Vi­par­tie­nė jau po­rą mė­ne­sių ne­ran­da sau vie­tos po to, kai iš ka­pi­nes ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­vės at­sto­vo su­ži­no­jo, jog pas am­ži­ną atil­sį vy­rą, pa­lai­do­tą Rak­tu­vės pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je, pa­ti ne­ga­lės at­gul­ti. Tai la­bai skau­di ži­nia mo­te­riai, kar­tu su vy­ru nu­gy­ve­nu­siai 52 me­tus. Ka­pus ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės at­sto­vas pa­ta­ręs St. Vi­par­tie­nei vis­kuo, kur at­guls po mir­ties, pa­si­rū­pin­ti da­bar, kol dar gyva... Tur­būt tai pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis pa­siū­ly­mas gy­vam rū­pin­tis sa­vo bū­si­mo­mis lai­do­tu­vė­mis. Ir ėmė mo­te­ris rū­pin­tis, ta­čiau ne­ran­da at­sa­ky­mo, ga­lės ar ne­ga­lės at­gul­ti am­ži­no poil­sio pas vy­rą. Ne­su­lau­ku­si krei­pė­si į re­dak­ci­ją. Rengiant pub­li­ka­ci­ją spau­dai paaiš­kė­jo dau­giau: se­niai už­da­ry­to­se ar­ba ne­vei­kian­čio­se ka­pi­nė­se ju­ri­diš­kai jo­kie lai­do­ji­mai ne­ga­li­mi, ta­čiau lai­do­tu­vių pro­ce­si­jos čia te­be­ren­gia­mos. Kas sa­va­va­liau­ja: se­niū­nai, iš­duo­da­mi lei­di­mus lai­do­ti, ar mi­ru­sių­jų ar­ti­mie­ji, lai­do­jan­tys be lei­di­mų?

Li­na RUD­NIC­KIE­NĖ

Gy­va su­si­rū­pi­no sa­vo lai­do­tu­vė­mis

– Aš ne­be­ran­du sau vie­tos, nak­ti­mis ne­be­mie­gu. Rei­kia tik įsi­vaiz­duo­ti, kas bus, kai nu­mir­siu – ma­ne vai­kai tu­rės lai­do­ti at­ski­rai nuo vy­ro, ka­pų tik pa­si­dau­gin­ti, kad ne­beap­rėps jų nei apei­ti, nei pri­žiū­rė­ti, – su­si­jau­di­nu­si kal­bė­jo mo­te­ris. – Kaip man rei­kės pa­si­lai­do­ti? Man ka­pi­nių ad­mi­nist­ra­to­rius pa­sa­ko­jo, kad nu­mi­ru­sią lai­kys šal­dy­tu­ve, kol vai­kai gaus ar­ba ne­gaus lei­di­mą ma­ne lai­do­ti į šei­mos ka­pą. O už šal­dy­tu­vą rei­kia mo­kė­ti. Tai įsi­vaiz­duo­kit, ko­kią rū­pes­čių ir fi­nan­si­nę naš­tą nu­mi­rę už­dė­sim vai­kams ant pe­čių! Aš jau su­tin­ku, kad ma­ne ir su­de­gin­tų, te­gu pe­le­nus su­pi­la į tą „skar­bon­kę“, kad tik su sa­viš­kiais pa­lai­do­tų, neišs­kir­tų...

Rak­tu­vės ka­pi­nės tu­ri tris ad­re­sus ir tris sta­tu­sus – Rak­tu­vės g. 44 ne­vei­kian­čios, Rak­tu­vės g. 46 Ža­ga­rės ru­sų ka­pi­nės nau­jų­jų Rak­tu­vės ka­pi­nių da­ly­je ri­bo­to lai­do­ji­mo ir Rak­tu­vės (nau­jo­sios) Rak­tu­vės g. 46 – vei­kian­čios.

Vie­nus lai­do­ja, ki­tų – ne

St. Vi­par­tie­nė sa­ko, kad vy­rą 2015-ųjų rug­sė­jį pa­lai­do­ti pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je esan­čio­se ka­pi­nė­se pas jo tė­vus, Sta­sės uoš­vius, ne­bu­vę jo­kių pro­ble­mų, lei­di­mą ga­vo.

Vė­liau pa­si­mi­rė pa­žįs­ta­mas, tu­rė­jęs at­gul­ti ša­lia jos vy­ro. Bet neat­gu­lė – naš­lė Sta­sei pa­sa­ko­jo, kad ne­ga­vę lei­di­mo, tad te­ko lai­do­ti nau­jo­sio­se vei­kian­čio­se Rak­tu­vės ka­pi­nė­se nau­jo­je ka­pa­vie­tė­je.

Šiais me­tais mi­rė Sta­sės am­ži­ną atil­sį vy­ro duk­te­rė­čia – ir­gi ne­ga­vo lei­di­mo lai­do­ti pas tė­vą... Bet ža­ga­rie­čiai ži­no fak­tų, kad ne­vei­kian­čio­se ka­pi­nė­se žmo­nės lai­do­ja­mi, ne­tgi pa­vel­do­sau­gi­nin­kų sau­go­ma­me Rak­tu­vės pi­lia­kal­ny­je.

Kad nuo 2007-ųjų ne­vei­kian­čio­se Rak­tu­vės ka­pi­nė­se iki šiol lai­do­ja­ma – vie­ša pa­slap­tis, aki­vaiz­dūs šio pa­žei­di­mo liu­dy­to­jai – ant­ka­piai su pa­žy­mė­to­mis mi­ri­mo da­to­mis.

Tie­sa, lai­do­ja­mi ne vi­si. Kaip at­ren­ka­mi iš­rink­tie­ji? Po to­kių is­to­ri­jų ru­kui­žie­tė su­si­rū­pi­no: o kaip bus po jos pa­čios mir­ties; ko­dėl vie­nus ne­vei­kian­čio­se ka­pi­nė­se lei­džia lai­do­ti, ki­tų – ne?

– Su­si­ti­kau ka­pi­nė­se tą ad­mi­nist­ra­to­rių iš Ma­žei­kių ir tie­siai klau­siu, kaip bus man. Jis man pa­ta­rė ei­ti pas se­niū­ni­jos rašt­ve­dę ir siųs­ti už­klau­są į at­sa­kin­gas ins­tan­ci­jas. Taip ir pa­da­riau. Ta­čiau jau praė­jo du mė­ne­siai, o aš vis dar ne­ži­nio­je, ku­ri bai­gia su­grauž­ti vi­są ma­no svei­ka­tą, – aša­ro­da­ma sa­vo pro­ble­mą pa­sa­ko­ja Ru­kui­žių kai­mo gy­ven­to­ja.

At­sa­kin­ga se­niū­ni­ja

Už lei­di­mų lai­do­ti iš­da­vi­mą at­sa­kin­gi se­niū­nai, ku­rie tu­ri va­do­vau­tis 2008 me­tais įsi­ga­lio­ju­siu Pa­lai­kų lai­do­ji­mo įsta­ty­mu ir Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu dėl to įsta­ty­mo tai­ky­mo, tarp jų – ir pa­tvir­tin­tų ka­pi­nių tvar­kos tai­syk­lių.

Pa­gal jas, ne­vei­kian­čio­se ka­pi­nė­se ne­ga­li­mi nau­ji lai­do­ji­mai dėl nu­sta­ty­tų vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos, kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos ar ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mų. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus ve­dė­jo Ry­čio Bud­rio žo­džiais, to­kios ka­pi­nės dar va­di­na­mos už­da­ry­to­mis ir čia lai­do­ti bet ko­kia for­ma – kū­nu ar pe­le­nais – ne­ga­li­ma.

– Jei iš tie­sų yra ži­no­mi fak­tai, kad, ne­žiū­rint ka­pi­nių sta­tu­so, čia te­be­lai­do­ja­mi žmo­nės, yra ne kas ki­ta, kaip sa­va­va­lia­vi­mas. Ar­ba pa­čių mi­ru­sių­jų ar­ti­mų­jų, ar­ba at­sa­kin­gų as­me­nų. Ne­vei­kian­čio­se ar­ba už­da­ry­to­se ka­pi­nė­se jo­kie lai­do­ji­mai ne­ga­li­mi, – si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja Ry­tis Bud­rys.

Tuo tar­pu Ža­ga­rės se­niū­ni­jos ka­pi­nes ad­mi­nist­ruo­jan­čios UAB „Sa­jus“ ad­mi­nist­ra­to­rius Zig­mas Stan­kus tei­gia, kad, no­rint lai­do­ti ne­vei­kian­čio­se ka­pi­nė­se, rei­ka­lin­gas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to pri­ta­ri­mas.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to ve­dė­jas to­kį ka­pi­nių ad­mi­nist­ra­to­riaus paaiš­ki­ni­mą švel­niai pa­va­di­no ne­ko­rek­tiš­ku.

„Toks įspū­dis, kad De­par­ta­men­tas žmo­nių aky­se pa­da­ro­mas kraš­ti­nis. Mes sau­gom pi­lia­kal­nį, o ne sar­gau­jam ka­pi­nė­se ir bi­lie­tė­lių – t. y. lei­di­mų, įne­ša­mam kars­tui į ka­pi­nes ne­tik­ri­nam. Čia pa­rei­gos tų, ku­rie tuos lei­di­mus įga­lio­ti iš­duo­ti – se­niū­nai , o mes tiems lei­di­mams ar­ba pri­ta­ria­me, ar­ba ne“, – si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja De­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus ve­dė­jas, su­si­da­ręs įspū­dį, kad Ža­ga­rės Rak­tu­vės ne­vei­kian­čio­se ka­pi­nė­se, ku­rio­se už­draus­ta lai­do­ti, ne­be­kont­ro­liuo­ja­ma si­tua­ci­ja, jei lai­do­tu­vių mar­šai čia te­beor­ga­ni­zuo­ja­mi.

Sa­vava­liau­to­jams gre­sia bau­dos

Se­niū­nas Sau­lius Kuž­mars­kis, po to­kiais iš­duo­da­mais lei­di­mais pa­si­ra­šan­tis, tei­gia, kad ir­gi yra be­jė­gis su­kont­ro­liuo­ti si­tua­ci­ją ir bu­dė­ti prie ka­pi­nių lau­kiant lai­do­tu­vių ko­lo­nos, kad ga­lė­tų pa­tik­rin­ti lei­di­mus.

Rak­tu­vės kal­ne ne­se­niai bu­vo pa­lai­do­ti mo­ters pa­lai­kai ur­no­je. Se­niū­no pa­si­tei­ra­vus, ko­kiu pa­grin­du iš­duo­tas lei­di­mas, paaiš­kė­jo, kad ar­ti­mie­siems to­kio lei­di­mo se­niū­nas neiš­da­vęs. Va­di­na­si, pa­lai­do­jo sa­va­va­liš­kai. Ir to­kių at­ve­jų ga­li bū­ti ne vie­nas.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus vy­riau­sio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė So­na­ta Su­ko­žaus­kie­nė, at­si­ver­tu­si nau­ją­jį ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 314 str., ko­men­tuo­ja, kad kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mas už­trau­kia bau­dą as­me­nims nuo 150 iki 300 eu­rų ir ju­ri­di­nių as­me­nų va­do­vams ar ki­tiems at­sa­kin­giems as­me­nims – nuo 300 iki 860 eu­rų.

De­par­ta­men­to pra­kti­ko­je yra bu­vęs vie­nas at­ve­jis, kai ta bau­da skir­ta mi­ru­sio­jo ar­ti­mie­siems, pa­lai­do­ju­siems ne­vei­kian­čio­se ka­pi­nė­se be lei­di­mo. Ta­čiau to­kios bau­dos ga­li bū­ti ski­ria­mos ir tvar­ką pa­žei­du­siems at­sa­kin­giems už iš­duo­da­mus lei­di­mus se­niū­nams, sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riams, lei­du­siems mi­ru­sį lai­do­ti ne­vei­kian­čio­se ka­pi­nė­se.

Taš­kus su­dė­lio­tų ma­ti­nin­kas

St. Vi­par­tie­nės šei­mos ka­pa­vie­tė yra be­veik ša­lia ri­bo­to lai­do­ji­mo sta­tu­są tu­rin­čių ru­sų ka­pi­nių. O pa­gal ka­pi­nių sche­mą, ne­vei­kian­čias nuo ri­bo­to lai­do­ji­mo ka­pi­nių ski­ria vei­kian­čių ka­pi­nių pleiš­tas.

Ga­li bū­ti, kad St. Vi­par­tie­nės šei­mos ka­pas yra bū­tent ta­me vei­kian­čių ka­pi­nių pleiš­te ir vi­sai ne­rei­kia rū­pin­tis sa­vo gy­ve­ni­mo sun­ku­mais po mir­ties.

Pa­sak Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės pa­vel­do­sau­gai Re­gi­nos Lek­nic­kie­nės, ka­pi­nes ad­mi­nist­ruo­jan­ti įmo­nė kuo sku­biau tu­rė­tų pa­si­sam­dy­ti ma­ti­nin­ką ir nu­si­žy­mė­ti ta­me pleiš­te vei­kian­čių ka­pi­nių ri­bas, kad ir pa­tys ne­klys­tų, ir žmo­nių ne­klai­din­tų.

Žmo­giš­ku­mas aukš­čiau vis­ko

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus ve­dė­jas R. Bud­rys ke­lis kar­tus pa­tvir­ti­na: kaip lai­do­ti sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­se ka­pi­nė­se – sa­vi­val­dos rei­ka­las. Ir De­par­ta­men­tas nė­ra tas bau­bas, ku­ris sto­ja pies­tu prieš žmo­giš­ku­mą.

– Yra juk išim­ti­niai at­ve­jai. Kad ir jū­sų mi­nė­tas, kai pas mi­ru­sį vy­rą am­ži­no poil­sio no­ri at­gul­ti ir žmo­na. Ar­ba at­virkš­čiai. Sa­vi­val­dy­bė ga­li, o ir tu­ri at­kreip­ti dė­me­sį į pro­ble­mą ir nag­ri­nė­ti tą klau­si­mą – keis­ti gal­būt da­lies ka­pi­nių (pi­lia­kal­nio pa­pė­dės) sta­tu­są iš ne­vei­kian­čių į ri­bo­to lai­do­ji­mo. Vis­kas nuo sa­vi­val­dos pri­klau­so. O De­par­ta­men­tas žmo­giš­ku­mui vi­sa­da pri­tars, – sa­vo at­vi­ru­mą ieš­kant išei­čių iš su­si­da­riu­sios pa­dė­ties de­monst­ruo­ja De­par­ta­men­to sky­riaus ve­dė­jas.

Kad vis­kas įma­no­ma, aki­vaiz­dus pa­vyz­dys ir gruo­džio mė­ne­sį ra­jo­no Ta­ry­bos po­sė­dy­je svars­ty­tas klau­si­mas dėl ra­jo­no ka­pi­nių sta­tu­so. Nuo 2007 m. se­no­sioms Kal­ne­lio pi­lia­kal­nio ka­pi­nėms su gy­ven­vie­te bu­vo su­teik­tas ne­vei­kian­čių sta­tu­sas, o nuo gruo­džio pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je esan­čios ka­pi­nės ra­jo­no Ta­ry­bos spren­di­mu ga­vo ri­bo­to lai­do­ji­mo ka­pi­nių sta­tu­są – čia jau lei­džia­ma į šei­mos ka­pą lai­do­ti pir­mos ei­lės gi­mi­nes – su­tuok­ti­nius, vai­kus pas tė­vus, ir at­virkš­čiai.

Ne­vei­kian­čių ka­pi­nių sta­tu­sas pa­lik­tas tik pi­lia­kal­ny­je esan­tiems ka­pams. Kur bai­gia­si ne­vei­kian­čių ka­pi­nių pi­lia­kal­nio zo­na ir pra­si­de­da ri­bo­to lai­do­ji­mo sta­tu­są tu­rin­čios ka­pi­nės ir­gi ar­ti­miau­siu me­tu nu­sta­tys eks­per­tai.

– Bet ko­kiu at­ve­ju žmo­giš­ku­mas trium­fuos, gy­vie­ji, nuo ku­rių tai pri­klau­so, mi­ru­sių­jų su­tuok­ti­nių tik­rai neišs­kirs. Su­si­da­riu­sią pa­dė­tį Rak­tu­vės ka­pi­nė­se at­sa­kin­gai iš­nag­ri­nė­si­me – vi­si žmo­nės tu­ri tei­sę ži­no­ti apie tvar­ką ir tu­ri bū­ti lai­do­ja­mi vie­no­do­mis są­ly­go­mis. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, ra­jo­no Ta­ry­bai pri­ta­rus, yra pa­si­ren­gu­si, jei pri­reiks var­dan žmo­giš­ku­mo, keis­ti ne­vei­kian­čių ka­pi­nių ri­bas ir net sta­tu­są, – už­tik­ri­no Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Ai­va­ras Rud­nic­kas.

Sta­sė Vi­par­tie­nė iš Ru­kui­žių du mė­ne­sius rū­pi­no­si sa­vo bū­si­mų lai­do­tu­vių lei­di­mais.

Au­to­rės nuo­trau­ka

Rak­tu­vės pi­lia­kal­ny­je esan­čios ka­pi­nės ne­vei­kian­čių ka­pi­nių sta­tu­są tu­ri nuo 1998-ųjų, ta­čiau kartkartėmis čia vyks­ta lai­do­tu­vių ce­re­mo­ni­jos, to­dėl žmo­nės no­ri ži­no­ti, ko­dėl są­ly­gos čia pa­si­lai­do­ti – kiek­vie­nam skir­tin­gos.

E. Va­si­liaus­ko nuo­trau­ka