
Naujausios
Laikas susitvarkyti gyvenamosios vietos deklaracijas
Iki kitų metų atidėjus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisų įsigaliojimo terminą, per pusantro šimto prie Savivaldybės „gyvenančių“ pakruojiškių turi pusmetį deklaruoti konkretų adresą. To nepadariusiems gresia netekti socialinių pašalpų, užgrius ir kitokie nepatogumai. Nuo 2015-ųjų pabaigos deklaruotųjų prie Savivaldybės rajone sumažėjo beveik keturis kartus.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Valdiškų gyventojų sumažėjo keturis kartus
Liepos pradžioje Pakruojo rajone buvo 176 prie Savivaldybės gyvenimo vietą deklaravę žmonės. Daugiausiai tokių „gyventojų“ skaičiuojama Pakruojo seniūnijoje – 101, Žeimelio seniūnijoje – 28, Linkuvos – 26, Lygumų – 25. Klovainiečiai deklaruotųjų prie Savivaldybės apskaito 18, guostagaliečiai ir pašvitiniečiai – po 4 asmenis. Rozalimo seniūnijoje pernai buvo septyniolika tokių žmonių. Iki šių metų pradžios jie visi deklaravo konkrečius adresus.
Valdiškų gyventojų rajone per pusantrų metų sumažėjo beveik keturis kartus – 2015-ųjų pabaigoje jų skaičiuota 631.
„Gyventi“ prie Savivaldybės leista nuo 2007-ųjų, kai gyvenimo vietos deklaracijų tvarkymas buvo perduotas seniūnijoms. Tai padaryti galėjo visi, neturintys savo būsto.
Valdiškais gyventojais tapo ne tik tikri benamiai, bet ir pastogę nuomojantys žmonės, kurių nedeklaruodavo savininkai, taip pat – uždarbiauti į užsienį išvykstantys asmenys. Arba būstų savininkų sugyventiniai, pas tėvus įsikuriančios jaunos šeimos. Pastarųjų grupių žmonės neretai gyvenimo vietą prie Savivaldybės deklaruodavo, siekdami, kad butų savininkai išsaugotų teisę į kompensacijas.
Prie Savivaldybės „gyvenančių“ tėvų vaikai taip pat buvo deklaruojami prie Savivaldybės.
Nuo pernykščio sausio įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms, žmonės suskato tikslinti adresus. To nepadariusiems grėsė netekti socialinių pašalpų bei sulaukti problemų, tvarkant kitus reikalus. Emigravusieji deklaravo išvykimą į užsienį, dalis įsikūrė socialiniuose būstuose, dalis susirado, kas sutinka juos deklaruoti savo namuose.
Seniūnijų darbuotojai skaičiuoja, kad didžiausias gyventojų aktyvumas buvo pirmąjį praėjusių metų pusmetį: rudeniop liko 287 žmonės, gyvenamąją vietą nurodantys prie Pakruojo rajono Savivaldybės.
Gyvenimo nesitvarko
Pernai liepą pradėjus atidėlioti terminą, iki kurio privaloma nurodyti tikslų adresą, procesas ėmė strigti. Paskutinysis šiuo metu duotas terminas – 2018-ųjų sausio 1 diena.
Linkuvos seniūnijoje gyvenimo vietos deklaracijas tvarkanti Birutė Požemeckienė informavo, jog per pusantrų metų seniūnijoje tris kartus sumažėjo „gyventojų prie Savivaldybės“ – nuo 90 iki 26.
„Priėmus įstatymo pataisas, tame sąraše neliko kelių jaunų šeimų su vaikais: vieni nusipirko butus ir nurodė namų adresą. Kiti – oficialų adresą uošvių sodyboje. Iš tiesų jie toje sodyboje ir gyveno visą laiką, benamiai nebuvo. Tačiau nuosavybės teisę turintys uošviai iki tol nenorėjo jaunųjų deklaruoti savo namuose“, – sakė seniūnijos darbuotoja.
Paskutinieji „gyvenantieji prie Savivaldybės“ – dažniausiai socialinės rizikos sluoksnio atstovai, daugiausiai vyrai. Anot B. Požemeckienės, jie – daugiausiai nedirbantys, mėgstantys išgerti ir dėl to praradę šeimas bei savus namus.
Ketvertas adresų neturinčių Guostagalio seniūnijos gyventojų – taip pat asocialūs, girtaujantys. Seniūnijos darbuotojai pastebėjo, jog į banko korteles pradėtos pervesti pašalpos šiems asmenims naudos nedavė: pinigai prageriami, kaupiasi rinkliavos už atliekų išvežimą skolos. O prižiūrėti tokius žmones, skatinti tvarkytis kasdieninį gyvenimą socialiniams darbuotojams tapo dar sudėtingiau.
Įstatymas griežtesnis ne visiems?
Įstatymo pataisos susiaurina ratą žmonių, kurie turi teisę deklaruoti gyvenimo vietą prie Savivaldybės: tikri benamiai, prisiglaudę laikinojo gyvenimo namuose; vaikų globos namų ar šeimynų suaugę globotiniai; asmenys, atliekantys bausmę ar laikomi tardymo izoliatoriuje; ligoniai, teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose.
Deklaruotiems prie Savivaldybės beleidžiama būti ne ilgiau nei pusmetį – taip žmonės skatinami ieškotis nuolatinės pastogės.
„Deklaruotų prie Savivaldybės žmonių skaičius nuo praėjusių metų seniūnijoje sumažėjęs apie pusketvirto karto, iš 367 belikę 101. Naujų šiemet teįrašėme tik 7. Likusieji – žmonės, metų metais nesistengiantys nurodyti tikrųjų savo adresų: yra registruotųjų nuo 2009, 2010, 2012 metų... Įstatyme nenurodyta, kad tokiems asmenims galioja 6 mėnesių deklaracijos prie Savivaldybės terminas. Todėl neturime teisinių svertų skatinti juos ieškotis gyvenimo vietos“, – sakė Pakruojo seniūno pavaduotoja Nijolė Vėtienė.
Gyventojų registro departamento viršininkė Marija Norkevičienė teigia, kad teisinės paskatos (o seniūnijų darbuotojams – svertai) deklaruoti tikslų adresą gyventojams yra. Seimas tik atideda šio reikalavimo terminus. Jiems įsigaliojus, nedeklaravusieji adresų žmonės liks neapskaityti, sulauks eilės problemų, tvarkydami reikalus.
Autorės nuotr.
Pakruojo seniūno pavaduotoja Nijolė Vėtienė pastebi, kad įstatymo pataisos galioja ne visiems, deklaruojantiems gyvenimo vietą prie Savivaldybės.
Terminas deklaruoti tikslų adresą atidėtas iki kitų metų.