Naujausios
„Langai“ mokyklose – neišsprendžiama problema?
Dėl pamokų tvarkaraščių netobulumo susidarę vadinamieji „langai“ piktina ir moksleivius, ir jų tėvus. Vieni kaltina pedagogus, kiti baiminasi dėl vaikų saugumo. Mokyklų vadovai teigia, jog ši problema – neišsprendžiama.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Baiminasi dėl saugumo
„Pakruojo kraštas“ ne kartą sulaukė tėvų skambučių: piktintasi dėl tvarkaraštyje susidariusių „langų“, kurie verčia pamokų metu jų atžalas bastytis gatvėse, trintis parduotuvėse.
„Kaskart, kai išleidžiu septyniolikmetį sūnų į mokyklą, bijau, kad jam kažkas bloga nenutiktų ar neprisidarytų kokių problemų. Juk per laisvas pamokas gali daug kas nutikti“, – pasakojo Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos trečioje klasėje besimokančio vaikino mama.
Save įvardinti atsisakiusi moteris ("kad paskui mokytojai neatsigriebtų ant vaiko") pasakojo, jog, važiuodama pietauti, nuolat nužvelgia gatvėse besitrinančių moksleivių būrelį: ar tik nepamatys savo sūnaus?
Prisipažįsta, kad kartais specialiai automobiliu prasuka pro miesto parką, kuriame neretai mato čia rūkančių paauglių. Ne kartą ji yra pastebėjusi moksleivių, pamokų metu susirinkusių prie sinagogos.
Kita pakruojietė antrino, jog dėl „langų“ kitomis dienomis susikrauna daug pamokų, todėl dukra su tamsa išeina į mokyklą, su tamsa ir grįžta iš jos.
„Iš kur tie „langai“ atsiranda? Ar mokytojų trūksta? Gal mokykloje vaikų per daug? Nejau patalpos per mažos, kad visų nesutalpina?" – stebėjosi moterys.
Kaltina išeigines
„Langais“ tarp pamokų piktinosi ir patys moksleiviai.
„Gal kam jie ir patinka, man kelia problemų. Gyvenu kaime, į mokyklą važinėju. Autobusas atveža laiku, prieš prasidedant pirmai pamokai. Bėda ta, kad tos pirmos ir antros pamokos nebūna. Kur dėtis tas dvi valandas?" – apie mokykloje patiriamus nepatogumus kalbėjo gimnazistė, sakydama, jog pavydi Pakruojyje gyvenantiems bendramoksliams.
Šie gali ir ilgiau pamiegoti, ir per „langus“ sugrįžti į namus.
„Ką veikiame per laisvas pamokas? Vieni ketvirto aukšto laiptinėje kortuoja, kiti susirinkę mokyklos valgykloje šnekučiuojasi, dar kiti išeina į miestą“, – pasakojo mergina, pridurdama, jog neretai pasitaiko, jog kai kurie išėjusieji vėliau į pamokas nebegrįžta.
Alma ir jos bendraamžiai mano, jog dėl tvarkaraštyje susidariusių langų yra kaltos mokytojų išeiginės. Gimnazistai įsitikinę, jog jei pedagogams nebūtų laisvų dienų per savaitę, nebūtų ir „langų“.
„Langai“ – neišvengiami
Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos direktoriaus Kęstučio Razumo teigimu, „langai“ atsirado, kai prasidėjo profilinis mokymas.
„Kiekvienam trečiokui ir ketvirtokui (vienuoliktokui, dvyliktokui) yra sudaromas pamokų tvarkaraštis individualiai. Pagal pasirinktus dalykus, lygius. Kuo įvairesnis mokinio pasirinkimas, tuo sunkiau jam sudaryti tvarkaraštį“, – „langų“ atsiradimo priežastį aiškino „Atžalyno“ gimnazijos vadovas, pridurdamas, jog tvarkaraščių sudarymas – gana sunki ir atsakinga užduotis.
„Langų“ tvarkaraščiuose neišvengia ir kitos rajono mokyklos, kuriose yra 11-12 klasės.
„Niekas nedaroma specialiai, nesame priešai savo vaikams. Tiesiog taip jau gaunasi“, – teigė Linkuvos gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis, pridurdamas, jog „langų“ ir kitų nepatogumų pagausėjo, pradėjus šios ugdymo įstaigos pastato rekonstrukcijos darbus.
Žeimelio vidurinėje mokykloje gerokai mažiau aukštesniųjų klasių moksleivių, tačiau ir čia be „langų“ neišsiverčiama.
„Pakruojo krašto“ kalbinti pedagogai teigė, jog „langų“ skaičių lemia ir neatsakingas dalykų pasirinkimas.
Neretai sumaišties įneša ir tai, jog moksleiviai turi galimybę bet kada pasikeisti vieną ar kitą dalyką, arba jo lygį. Tada ir vėl tenka visus tvarkaraščius derinti iš naujo.
Nepatogu ne tik mokiniams
„Atžalyno“ gimnazijos direktorius K. Razumas paneigė moksleivių įsitikinimą, kad „langų“ būtų galima išvengti, jei mokytojai neturėtų išeiginių.
„Niekas nepasikeistų. Dar daugiau atsirastų „langų“, – teigė direktorius, pridurdamas, jog išeigines turi ne visi gimnazijoje dirbantys mokytojai. O ir jie laisvą dieną nesiilsi: ruošiasi pamokoms, taiso krūvas sąsiuvinių.
Tarp pamokų susidarę „langai“ nepatogumų kelia ir pedagogams. Tačiau laisvą laiką jie leidžia naudingai, besiruošdami kitai pamokai.
„Tą patį gali daryti ir moksleiviai. Gimnazijoje yra tylioji skaitykla, biblioteka. Galėtų ten skaityti, kartotis namuose išmoktą medžiagą, ruošti pamokas“, – patarė K. Razumas.
Neviršija leidžiamo „langų“ skaičiaus
„Langas“ – vienos pamokos trukmės laisvas laiko tarpas tarp pamokų. Jei mokinys neturi pirmųjų dviejų-trijų pamokų – tai nereiškia „lango“, – informavo švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Algirdas Šidlauskas.
Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, pagal bendruosius ugdymo planus „langų“ vienam mokiniui per savaitę negali būti daugiau kaip trys.
K. Razumas džiaugiasi, kad „Atžalyno“ gimnazijos moksleiviai turi mažiau „langų“, nei kitose Šiaulių regiono ugdymo įstaigose.
„Langų“ dar sumažėtų, jei dalykai būtų dėstomi „blokais“. Kada moksleivis mokytųsi vien tiksliuosius ar humanitarinius, meno, gamtos ar socialinius dalykus. Tačiau tada mokiniai neturėtų įvairesnio pasirinkimo“, – dėl ko nenueita lengvesniu keliu, aiškino „Atžalyno“ gimnazijos vadovas.
Autorės nuotr.
LAISVALAIKIS: Dėl tvarkaraščio netobulumo susidarę „langai“ verčia moksleivius bastytis gatvėse pamokų metu.