Naujausios
Mada keičiasi, o siuvėjos išlieka
Visais laikais moterys norėjo puoštis. Vadinamuoju deficito laikmečiu importiniais rūbais rengėsi reta moteris. Kitoms dažniausiai tekdavo siūdintis sukneles ar kostiumėlius pas vietos siuvėjas. Jos „Pakruojo kraštui“ pasakoja, kaip keitėsi mada.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Drabužiai demonstruoti kitaip
Ne vieną dešimtmetį tuometiniame Pakruojo buitinio aptarnavimo kombinate sukirpėja-modeliuotoja dirbusi Irena Karulaitienė pirmoji atsiliepė į neseniai „Pakruojo krašte“ publikuotą straipsnį apie jaunąjį dizainerį, kuris pavasarį jis kartu su Pakruojo „Atžalyno“ gimnaziste surengė savo sukurtų modelių demonstravimo šou. Moterį suglumino teiginys, jog anksčiau tokio pobūdžio renginių Pakruojyje nebūta.
„Ir anais laikais Pakruojyje buvo demonstruojami mūsų sukurti drabužiai“, – į redakciją paskambinusi tikino ponia Irena.
Kaip įrodymą buvusi siuvyklos darbuotoja parodė senų laikraščių, išleistų prieš daugiau nei keturiasdešimt metų. Juose rašyta apie kombinato rengtas parodas-konferencijas, kuriose anų laikų siuvėjos ir sukirpėjai pristatė paltų, kostiumų, suknelių modelius.
Tiesa, anuomet Pakruojyje siuvėjų sukurti rūbai nebuvo demonstruojami gyvai. Juos paprastai iškabindavo salėje specialiai tam sukurtuose stenduose.
Apie parodas, kuriose ne kartą eksponuoti ir pačios I. Karulaitienės sukurti drabužių modeliai, byloja ir nuotraukos.
„Svarbu ne kas madinga, o kas tinka“
„Mada keičiasi, tačiau vis tiek reikia nepažeisti grožio reikalavimų ir gero skonio“, – įsitikinusi ponia Irena.
To moteris laikosi visą gyvenimą: ir dirbdama vadinamajame „buitiniame“, ir dabar, kai šiam amatui nebeturi jėgų.
„Drabužis, kiekviena jo detalė turi tikti klientei pagal figūrą, veido formą. Kitaip sakant, kad puoštų moterį: paslėptų trūkumus ir išryškintų privalumus, – apie savo kurtų modelių ypatumus pasakoja buvusi garsi Pakruojo rūbų sukirpėja ir modeliuotoja.
„Būdavo, atsineša užsienietišką žurnalą ir prašo, kad drabužį sukirpčiau būtent taip. Jei matydavau, kad tas modelis klientei netinka, stengdavausi perkalbėti, patarti. Žinoma, buvo visko: vienos sutikdavo kažką keisti, kitos supykdavo“, – mena I. Karulaitienė. Pati visada rengėsi tik tai, kas jai labiausiai tiko.
Drabužio modeliavimo subtilybes išmananti pakruojietė visada atkreipia dėmesį, kaip kas rengiasi. Ypač jai įdomu stebėti žinomas šalies moteris, dažnai rodomas per televizorių.
„Patikėkite, neretai matau rengimosi klaidų. Ne vienai galėčiau patarti, kaip jų išvengti“, – sakė ponia Irena.
Siuvo ir „grietinėlei“, ir kitiems
Ne vienerius metus tame pačiame kombinate siuvėja dirbusi Elena Danė Vilimienė pasakojo, jog darbo siuvykloje netrūko. Joje darbavosi keliasdešimt siuvėjų, sukirpėjų, siuvimo techniką prižiūrinčių darbuotojų.
„Parduotuvėse drabužiai nelabai kokie buvo. Todėl vienintelė išeitis gražiai ir madingai apsirengti – eiti pas siuvėją“, – mena moteris.
Jai teko siūti ir medikėms, vaistininkėms, pedagogėms, kolūkio pirmininkų žmonoms, ir kitiems.
„Niekada nesirinkau klientų nei pagal profesiją, nei pagal jo padėtį visuomenėje. Man visi buvo svarbūs, todėl darbą turėjau atlikti vienodai gerai. Malonu buvo, kai tos pačios moterys sugrįždavo pas mane ir kitą kartą. Gal sugebėjau įtikti?“ – svarstė E. D. Vilimienė.
„Vienos prašydavo pasiūti suknelę ar sijoną, nužiūrėtą kokiame žurnale, kitos – pagal pačių sugalvotą ar kažkur matyto modelio nusipieštą eskizą, trečios norėdavo neišsiskirti iš kitų“, – pasakojo ir rajono „grietinėlei“ įtikdavusi siuvėja.
Madingas buvo kuklumas
Paklausta apie anuometinę madą ilgametė siuvėja atsako, jog tos mados dažnai keitėsi, tačiau drabužiai buvo gerokai kuklesni nei dabar.
Suknelės buvo laikomos madingesnės, jei durtos nuo liemens. Ir platėjančios, ir siauresnės, kiek liemenuotos, dėvimos ir su dirželiais per juosmenį. Sijonai buvo ir tiesūs su skeltukais nugaroje ar šonuose, platėjantys ir su klostelėmis, susegami sagutėmis priekyje ar šonuose. Drabužių ilgis dažniausiai siekė kelius ar žemiau jų, o nereta siūdindavosi ir siekiančius čiurnų kauliukus.
Palaidinukes puošė įvairūs raukiniai, sagutės, balti „kalnieriukai“. Rankovės buvo ir reglano, ir statytos, ir trauktos, su klostelėmis, plačios. Įvairaus ilgio, nors dažniausiai mėgstamos buvo trijų ketvirčių. Užtat iškirptės buvo negilios, labiau prie kaklo.
Labai trumpų suknelių, sijonų, itin gilių iškirpčių moterys vengė. Kaip ir kelnių. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje – septintojo pradžioje – geram skoniui tai nebuvo priimtina.
Ilgametės siuvėjos žodžiais, tada sakydavo: „Jei moteris užsivilko kelnes, vadinasi – pasaulio pabaiga“.
Anais laikais drabužiai dažniausiai siūti iš natūralių audinių: kartūno, satino, vilnos, šilko, lino. Madingos buvo ir iš dirbtinio pluošto išaustos medžiagos. Deficitiniu laikytas krimplinas.
Nauji drabužiai siuvami retai
Netrūksta darbo ir šiuo metu buvusio „buitinio“ patalpose įsikūrusioms ir pagal verslo liudijimą dirbančioms siuvėjoms.
„Klienčių, norinčių siūdintis drabužius, ateina gerokai mažiau nei anuomet (visos čia dirbančiosios siuvėjos karjerą pradėjo tarybiniais laikais – red. past.). Dėl to, kad nemenka rūbų pasiūla yra parduotuvėse ir turguje. Daug kas parsisiunčia iš užsienio, įsigyja internetinėse parduotuvėse. O turtingesnės ponios važiuoja siūtis į didesnius miestus pas dizainerius“, – pasakojo dabartinės Pakruojo siuvėjos.
Dabar žmonės dažniausiai atneša drabužius pataisyti: pasiaurinti, patrumpinti parduotuvėje ar turguje įsigytą naują drabužį. Netrūksta ir dėvėtų. Prie jų siuvėjos sugaišta nemažai laiko, nes pirmiausia tokį užsakymą reikia pradėti nuo drabužio ardymo. Po to imamasi jį persiūti.
„Pasisiūti naują drabužį dažniausiai ateina nestandartinio kūno moterys. Joms modeliai paprastesni, nei lieknoms. Pastarosios pageidauja, kad pasiūtume pagal internete ar madų žurnale rastą pavyzdį“, – pasakojo siuvėjos.
Autorės nuotr.
DOVANA: Siuvėja Elena Danė Vilimienė pasiuvo ne vieną vestuvinę suknelę ir savo mokinėms. Apie tai liudija nuotakų dovanotos nuotraukos savo mokytojai.
DARBAS: Ir dabartinėms siuvėjoms netrūksta darbo, tačiau naujus drabužius joms tenka siūti gerokai rečiau nei prieš keliasdešimt metų.
Irenos KARULAITIENĖS albumo nuotr.
SUKNELĖ: Suknelę savo vestuvėms anuomet Pakruojyje garsi sukirpėja-modeliuotoja Irena Karulaitienė sukūrė pati. Jai pasiūti prireikė daugiau nei 12 metrų plono lengvučio audinio.
ŽINIOS: Savo žinias Irena Karulaitienė (antroje eilėje antra iš dešinės) stengėsi perduoti Darbo biržos organizuotų siuvimo-modeliavimo kursų lankytojoms. „Turėjau šį talentą išdalyti kitiems, kad paskui Dievas iš pačios neatimtų“, – sakė moteris.
DEMONSTRAVIMAS: Prieš keliasdešimt metų siuvėjų buitininkų sukurti drabužių modeliai nebuvo demonstruojami gyvai.