Mamos profesija tapo sūnaus pomėgiu

Mamos profesija tapo sūnaus pomėgiu

Mamos profesija tapo sūnaus pomėgiu

Žeimelietį Roką Kazakevičių surengti fotografijų parodą paragino žinantieji, kad jis laisvalaikiu fotografuoja ir per objektyvą pamato tai, ką retas pastebi.

Vilniaus universitete studijuojantis vaikinas nuotraukose sustabdytas akimirkas pirmą kartą parodė miestelio bendruomenei, kai ši šventė miestelio Vienybės ąžuolo 90-metį.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Į parodą vedė smalsumas

Roko fotografijų parodai šventės organizatoriai pasiūlė miestelio evangelikų liuteronų bažnyčios erdvę. Juolab, kad prie parodos derėjo ir Romualdo Klupšo vadovaujamas gitaristų ansamblio koncertas. Ansamblyje gitara skambino ir Roko jaunesnis brolis Justas.

Po bažnyčios skliautais skambėjo akustinių gitarų akordai ir derėjo subtilios Roko fotografijos. Kai kurie Žeimeliečiai sakė, kad šis renginys paliko neišdildomą įspūdį, nes tokio miestelyje dar nebūta.

Roko nuotraukose – gamtos motyvai, dvelkiantys nepaprasta ramybe, į kuriuos įsižiūrėjęs tarsi girdi tylą, ar boružės kojyčių krebždenimą , ropojant žolės lapeliu.

Žeimeliečiai į savo kraštiečio pirmąją fotografijų parodą ėjo su didžiausiu smalsumu. Daug kam buvo netikėta, kad jaunuolis net ir paprastoje žolėje, danguje ar kiek tik akys aprėpia lygumos horizonte gali užfiksuoti neįprastų akimirkų.

Su fotoaparatu – pasikrauti energijos

Pirmą kursą Vilniaus universitete šį pavasarį baigiantis Rokas pasirinko teisininko profesiją, nors su fotografuoti pradėjo anksčiau nei lankyti mokyklą.

„Aš užaugau tarp nuotraukų: ne tik mama, bet ir giminėje yra daug profesionalių fotografų, – apie savo hobį pasakoja žeimelietis. – Ankstyvoje vaikystėje mama leisdavo pabandyti paveiksluoti savo aparatu, todėl atrodo, fotografuoti moku nuo gimimo. Paimu bet kokį aparatą į rankas ir žinau kaip jis veikia“.

Vaikinas atskleidžia dar daugiau: jam fotografavimas yra ne tik hobis ar pramoga, bet ypatingas atsipalaidavimo būdas.

„Gal banaliai skambės, kad pasakysiu, jog geresnio atsipalaidavimo nuo įtampos kaip fotografavimas man nėra. Vieni nuovargį, įtampą nuo gyvenimo tempo, mokslų malšina cigarete, kiti – alkoholiu, o aš pasiimu fotoaparatą ir išeinu į gamtą“, – atskleidžia Rokas, kodėl jo nuotraukose tarsi sustabdytos ramybės gamtoje akimirkos.

„Vieno filosofo paskaitoje įsiminė pasakyta mintis: pats esi kaltas, jei gyveni įtampoje. Tokią būseną geriausiai išsklaido gamta. Reikia tik pastebėti, kokia ji tobula. Aš joje su fotoaparatu pasikraunu energijos, pailsiu psichologiškai“.

Džiugina vaikų pomėgiai

Larisa Kazakevičienė – profesionali fotografė, šio meno mokanti ir Žeimelio žemės ūkio mokyklos moksleivius.

Rokas – vienintelis sūnus iš trijų šeimos vaikų, pamėgęs fotografiją.

„Jis turi savotišką matymą“,– šypsosi vaikino mama.

L. Kazakevičienė, neretai savo profesionalių nuotraukų iš renginių ir miestelio gyvenimo atsiunčia „Pakruojo kraštui“.

„Kartą sėdžiu kambaryje, ant stalo – vaikų žaidimo kamuoliukai. Žiūriu į tuos kamuoliukus, kažkoks liūdesys. Ir staiga matau, kaip per vieną jų ropoja boružė. Nufotografavau ir tolia puiki nuotrauka išėjo! Ir nuotaika pasitaisė“, – nusijuokia moteris ir pasidžiaugia, kad jos visi trys vaikai turi pasirinkę sau malonius užsiėmimus laisvalaikiu: vyriausias Rokas fotografuoja, vidurinysis Justas – per tris mėnesius pramoko skambinti gitara, buvo priimtas į muzikos mokyklos gitaros klasę. O mažiausioji Beata šiais mokslo metais buvo pripažinta viena iš raštingiausių trečiokių rajone. Jai mokytojai pranašauja literatės ateitį, nes mergaitė labai sklandžiai dėsto mintis raštu.

Autorės nuotr.

DUETAS: Žeimelio šventėje Rokas ir Larisa Kazakevičiai dirbo kartu, kaip patyręs fotografų duetas.

Larisos KAZAKEVIČIENĖS nuotr.

PARODA: „Kitokiu matymu“ ir gamtos subtilybių pastebėjimu Roko nuotraukos vieniems kėlė žavesį, kitiems – nuostabą.

ĮSPŪDIS: Daugeliui žeimeliečių bažnyčioje surengta Roko fotografijų paroda ir gitaristų koncertas atrodė bene pati įspūdingiausia miestelio šventės dalis.

PADĖKA: Už fotografijų parodą bažnyčioje Rokui dėkojo kunigas Juozas Mišeikis.