Naujausios
Mamos vargai ir džiaugsmai – neišmatuojami
Ona Venckienė iš Kybučių kaimo (Tytuvėnų apylinkių seniūnija) gali džiaugtis gausiu ir gražiu šešių vaikų, dešimties anūkų ir trijų proanūkių būriu.
Pasak moters, labai nelengva būti mama, bet ir labai džiugu. Mamos vargai ir džiaugsmai – nei išmatuojami, nei išpasakojami.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Poron kaimynai suėjo
Ona Venckienė, sulaukusi gražių metų, šešių vaikų, su vyru Stasiu gyvena drauge su dukros Laimos šeimyna.
Paklausta, kaip susipažino su savuoju Stasiu, šypsosi. Buvę kaimynai.
„Aš prie miško gyvenau, anas – tolėliau, už keliuko. Pažinojome vienas kitą visą laiką. Kai suaugau, pradėjau karves melžti. Stasys gyvuliams pašarus vežiojo. Susidraugavome, nutarėme šeimą sukurti. Taip ir padarėme“, – sakė.
Venckai, tik susituokę, savų namų neturėjo. Apsigyveno pas Onos Venckienės tetą, vėliau – pas Stasio Venckaus tėvus.
Džiaugsmą keitė ašaros
Jauna pora netruko pirmagimio sūnaus Petro susilaukti. Tačiau džiaugsmą greitai pakeitė ašaros.
„Laikai buvo sunkūs, reikėjo dirbti, tik vaikelį paauginus. Kai sūneliui buvo trys mėnesiai, vėl ėmiau „kolchozo“ karves melžti“, – pasakojo.
Moteris nenori spėlioti, kaip atsitiko, kad sūnelis susirgo, kitų žmonių prižiūrimas. Vakare pajutę, kad kūdikėlis karščiuoja, ryto sulaukę su vyru pirmagimį į Tytuvėnus, pas gydytojus vežė. Vėliau – ir į Šiluvą. Per naktį prie mažojo ligoniuko lovelės mama išsėdėjo, rytą mirusiam akeles užspaudė.
Trys sūnūs, trys dukros
„Nepabėgsi nuo savęs. Reikėjo gyventi, kur pasidėsi. Ačiū Dievui, kad vėliau gimę šeši vaikai – Daiva, Irena, Laima, Kazimieras, Vytautas, Kęstutis – užaugo. Nors irgi visko pasitaikydavo tokiame būryje“, – pasakojo mama.
Ona Venckienė sakė, jog auginti vaikus buvo labai sunku. Ypač pirmuosius. Sūnus gimęs balandžio 13 dieną, dukra – kitų metų balandžio 22 dieną. Metai praeidavo – ir vėl gandras užsukdavo į Venckų namus.
Nebuvo laiko nei tinginiauti, nei ponauti. Reikėjo spėti ir savo, ir valdiškus daržus nuravėti, namus ir vaikus apeiti. Laikė ir karvių, ir kiaulių. Dar ir primegzdavo kojinių, megztinių, pasiūdavo, jei ko prireikdavo.
Nebuvo jokių „pampersų“. Teko plauti, virinti, keisti vystyklus.
Kai šeimyna paaugo, buvo lengviau – visi po laukus pasklisdavo. Išmoko vaikai dirbti, ir dabar suaugę jokio darbo nebijo.
Geri vaikai širdį glosto
Ona Venckienė džiaugėsi, kad per vargus užauginti vaikai – geri. O geri vaikai tarytum širdį glosto.
„Turiu dešimt anūkų, vyriausiam – jau daugiau kaip 30 metų. Ir tris proanūkius! Vienas džiaugsmas. Kai suvažiuoja visi per šventes, vasaromis pabūti – pilna troba ir kiemas“, – šypsojosi.
Autorės nuotr.
MAMA: Oną Venckienę su vyru Stasiu iš Kybučių kaimo gandrai džiugino 7 kartus. Šeši Venckų vaikai užaugo, tėvams jau anūkų ir proanūkių būrį dovanojo.
