
Naujausios
„Mano gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta“
Vaiguvoje ir Kelmėje praėjusią savaitę pristatyta kraštietės Ievos Švarcaitės knyga „Mano gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta“.
Kaip knygos įvade rašo Irena Seliukaitė, šios knygos „sumanytoja – vaiguviškė gamtos mokslų daktarė Ieva Švarcaitė atliko didelį darbą, kaupdama gimtosios šnektos duomenis, ieškodama kitų kalbų žodynuose paaiškinimų vaiguviškių šnektoje vartojamoms svetimybėms. Žodyne sudėtas mylinčio savo gimtinę žmogaus siekis išgirsti, įsidėmėti, neleisti pranykti nuo vaikystės girdėtiems žodžiams, intonacijoms, kūrusioms nepakartojamą Tėviškės aurą. Ši knyga, nepretenduojanti į mokslinį žodyną, yra puikus pavyzdys, ką gali nuveikti šnektos labui vienas užsispyręs žmogus“.
Prie šio darbo ne ką mažesne dalimi prisidėjo ir Stefanija Kundrotienė, Ievos Švarcaitės duktė. Ji transkribavo žodyną, rinko tekstus kompiuteriu ir redagavo leidinį – tai nepaprasto kruopštumo ir atidumo reikalaujantis darbas, kurį atlikti gali tikrai ne kiekvienas.
Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos vedėja Rita Grišienė sakė, kad šiandien pristatomas unikalus leidinys ne tik mūsų rajone, bet ir Lietuvoje. Tai žodynas, skirtas nedidelės teritorijos šnektai.
Ieva Švarcaitė sakė: „Savo gimtąją kalbą užrašiau, knygą paskyriau savo gimtajai kalbai, gimtajam kaimui, visus vietų vietelių vardus sudėjau... Kalbininkai žemėlapio nesudarinėja, o aš esu geografė, kartografė, man nieko nereiškia – paėmiau ir sudariau žemėlapį. Tai pirmasis toponiminis mažo kaimelio žemėlapis Lietuvoje“. Knyga išsiskiria tuo, kad autorė pati sudarė keletą žemėlapių: Vaiguvos šnektos ploto, Vaiguvos apylinkių gyvenamų vietų vardų, faktinį toponiminės medžiagos, gimtojo Norkių kaimo negyvenamų vietovių vardų žemėlapius.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius pasidžiaugė nauju leidiniu, turėsiančiu ilgą kelią, kol gyvensime šitame krašte, kol mūsų vaikai ir anūkai gyvens. Viena darbo dalis buvo surinkti kraštotyrinę medžiagą, kita – ją pateikti. Mokslų daktarė Ieva Švarcaitė, mokanti 10 kalbų, lietuvių kalba jai vienuoliktoji, atliko abi šio darbo dalis. Knyga neeilinė, čia pateikti žodžiai, jų reikšmės. Ji bus labai tinkama folkloro ansambliams, teatrams, kurie norės savo dialektu atlikti dainas, statyti spektaklius. A. Krutkevičius kalbėjo, kad autorė, išmanydama geografiją, geologiją, sugebėjo nustatyti kalbos ribas. Svarbus ir tas momentas, kad prie knygos išleista kompaktinė plokštelė.
Knygos pristatyme dalyvavęs rajono meras Vaclovas Andrulis, vaiguviškis, krikštytas Vaiguvos bažnyčioje, apie šią knygą girdėjęs labai daug gerų atsiliepimų, kalbėjo, jog tai puikus pavyzdys, kaip turime mylėti savo gimtąjį kraštą. Autorės darbas – neįkainojama dovana visam kraštui, vaiguviškiams, iš ten kilusiems žmonėms ir ateities kartoms.
Žemaičių draugijos Kelmės skyriaus pirmininkas, Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas labai džiaugėsi nauju I. Švarcaitės darbu.
Vaida Sutkienė
Vaidos Sutkienės nuotr.
SUSITIKIMAS: Gamtos mokslų daktarė Ieva Švarcaitė (viduryje) Kelmėje ir Vaiguvoje pristatė knygą „Mano gimtoji kalba. Vaiguvos šnekta“. Prie knygos atsiradimo nemažai prisidėjo ir I. Švarcaitės dukra Stefanija Kundrotienė (pirma iš kairės. Pirma iš dešinės – Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė).