Naujausios
Maratono dalyviams ne medaliai svarbiausi
Retas kuris šiais laikais įsivaizduoja savo gyvenimą be automobilio: juo važiuoja ir į parduotuvę, esančią už kelių šimtų metrų nuo namų. O štai Varnių regioniniame parke (Telšių rajonas) vykusio XXVII pėsčiųjų maratono „Kiek noriu, tiek einu“ dalyviai – Pakruojo „Atžalyno“ gimnazistai Donata Pakeltytė, Roberta Rusakevičiūtė, Augustas Igneris ir Dovydas Baukas bei mokytoja Vita Gudonienė – pėstute per parą kartu sudėjus įveikė šimtus kilometrų.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Per visus – 351 kilometras
Daugiausiai kilometrų iš maratone dalyvavusių pakruojiečių įveikė Dovydas Baukas. Ketvirtoje „Atžalyno“ gimnazijos klasėje besimokantis vaikinas nuėjo 103 kilometrus per kiek daugiau nei 17 valandų ir savo amžiaus (gimusių 1964–1997 metais) grupėje buvo trečias iš 59 dalyvių. Jis apdovanotas medaliu.
Prizininke tapo ir pedagogė Vita Gudonienė, pėstute sugebėjusi įveikti 66 kilometrus per 14 valandų ir 41 minutę. Moterų, gimusių 1964 metais ir vyresnių, grupėje chemijos mokytoja užėmė trečiąją vietą.
„Atžalyno“ trečiokė Donata Pakeltytė nuėjo 72 kilometrus, o jos bendraamžiai Roberta Rusakevičiūtė ir Augustas Igneris – po 55 kilometrus.
Svarbiausia – įveikti save
Maratonas buvo suskirstytas į tris (dieninį, naktinį ir rytinį) etapus, kurie dar turėjo savo pasirenkamuosius variantus. Taigi 170 dalyvių pagal savo galimybes galėjo rinktis, kiek kilometrų ketina įveikti kiekviename etape.
„Niekas nieko neskubino ir per prievartą nevarė: kiek norėjome, tiek ir ėjome. Svarbiausia buvo įveikti save patį, nors tai nėra lengva, – kodėl jau trečią kartą ryžosi dalyvauti maratone „Pakruojo kraštui“ pasakojo mokytoja Vita, pridurdama, jog nepastebėjo, kad kuris iš dalyvių būtų niurzgėjęs, nors batai pritrynė pūslių ir nuovargis kamavo. – Užtat kaip žibėjo visų akys!“
Ir ne apdovanojimai čia buvo svarbiausi. Štai trečią kartą pėsčiųjų maratone dalyvavusiai Donatai svarbiausia buvo sužinoti savo galimybes: pirmą kartą ji nuėjo 40, antrą – 60, o šiemet – jau 72 kilometrus.
O maratone debiutavęs ir daugiau nei 100 kilometrų įveikęs Dovydas laikėsi taisyklės, kurią sužinojo karių savanorių pratybose: „Kai jauti, kad jau visai negali – išnaudojai tik 50 procentų savo galimybių. Vadinasi, turi stotis ir eiti į priekį.“
Kelionėmis sudomina ir mokinius
Dalyvauti pėsčiųjų maratone savo mokinius paskatino mokytoja V. Gudonienė, pati jame dalyvavusi jau ne kartą.
„Dalyvauti traukia ne tik dėl noro ugdyti ištvermę, bet ir pažintine, geografine, gamtine bei kultūrine prasme. Čia daug pamatai ir sužinai, susitinki savo senus pažįstamus, susirandi naujų draugų“, – pasakojo pedagogė.
Mokytoja V. Gudonienė – patyrusi keliautoja. Kažkada dviračiu apvažiavo vadinamąjį Rusijos Aukso žiedą, du kartus – Krymo pusiasalį. O kiek dar su šeima, draugais keliauta! Pėstute, slidėmis ar dviračiu.
Ir būtinai nakvoja gamtoje, nes, moters žodžiais, tik žiūrėdamas į žvaigždėtą dangų pasijauti tokiu mažu vabalėliu šiame pasaulyje.
Turizmu mokytoja Vita stengiasi sudominti ir savo mokinius, ne vienerius vadovavo turistų būreliui.
„Kai gaunu naują auklėtinių klasę, būtinai vedu juos į žygį. Jo metu vaikai susidraugauja, mokosi pažinti gamtą, kaip elgtis jos apsuptyje, nepalikti šiukšlių. Be to, tokiems žygiams ir pinigų nereikia", – šypsosi mokytoja.
Su savo mokiniais pedagogė dažniausiai keliauja po rajoną, nes įsitikinusi, kad reikia ir savo gimtąjį kraštą pažinti.
Tokių žygių metu jaunieji keliautojai stengiasi ir ką naudinga nuveikti: tyrė Kruojos vandenį, fotografavo ir aprašė rajone stovinčius vėjo malūnus. O kai dar šalyje nebuvo organizuojama akcija „Darom“, ne kartą švarino upės pakrantes, pušyną nuo šiukšlių.
Mindaugo KĖBLIO nuotr.
IŠBANDYMAS: Pėsčiųjų maratono dalyviams Augustui Igneriui, Dovydui Baukui, Robertai Rusakevičiūtei, Donatai Pakeltytei ir Vitai Gudonienei svarbiausia buvo ne laimėjimai, o noras išbandyti save.
Asmeninio albumo nuotr.
PRIZININKAS: Trečiąją vietą laimėjęs Dovydas Baukas surado laiko atokvėpiui ant Šatrijos kalno.