
Naujausios
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS POZICIJA
Mažo kaimelio trobelė – jau dalis Lietuvos
„Kultūros paveldas formuoja mūsų tapatybę ir veikia kasdienį gyvenimą. Jis mus supa Europos miestuose ir miesteliuose, gamtoje, archeologinėse vietovėse. Paveldas – tai ne tik literatūra, menas ir įvairūs daiktai, bet ir amatai, kurių išmokome iš savo protėvių, pasakos, kurias sekame savo vaikams, maistas, kuriuo gardžiuojamės geroje draugijoje, ir filmai, kuriuose atpažįstame save.“ (https://europa.eu)
M. Veliulio nuotr.
Seimas 2018 metus paskelbė Europos kultūros paveldo metais. Tai puiki proga visiems susipažinti su kultūros paveldu, jį įvertinti ir juo pasidžiaugti. Mūsų rajonas ne išimtis. Savivaldybė turi kuo pasidžiaugti – Pakruojo dvaro sodyba, sinagoga, Stačiūnų ir Pašvitinio vėjo malūnai – šie objektai garsina Pakruojo kraštą. Pakruojo dvaro sodyba, kaip didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, sulaukia vis daugiau turistų, jį atranda ir svečiai iš užsienio. Jau neįsivaizduojame kultūrinio gyvenimo be mūsų sinagogos: parodoms, koncertams, susitikimams šis pastatas puikiausiai tinka. 2004 m. restauruotame Stačiūnų vėjo malūne atidaryta malimo įrangos ekspozicija. Taip pat eksponuojamos nuotraukos iš Stačiūnų bendruomenės gyvenimo, renkami įvairūs liaudies buities įrankiai, rengiamos kilnojamosios ekspozicijos, rengiamos edukacinės programos.
Kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir su paveldu susijusioje, rastume dėl ko nerimauti. Svarbiausia, kad ši sritis mūsų visuomenei rūpi. Rūpi ir savivaldybei. Tik dažniausiai garsiai paskelbiama apie objektus, kurie nėra geros būklės, kuriems reikalinga skubi pagalba. Tokių Lietuvoje (ir ne tik) rastume ne vieną ir ne du. Bet savi skauduliai visuomet būna patys didžiausi. Noro išsaugoti paveldą yra, tik galimybės ribotos. Didžiausia kliūtis – finansai. Ieškoma įvairiausių finansavimo šaltinių: nuo labdaros iki užsienio investicijų. Tačiau atstatyti objektus nėra paprasta. Dažnai ieškoma tinkamiausio varianto ir objektai būna užkonservuojami. Jau suremontuotų objektų priežiūrai lėšų taip pat trūksta.
Vienas iš tokių objektų – kompozitoriaus Juozo Pakalnio sodyba. 1995 m. savivaldybė pradėjo sodybos pastatų (ūkinio tvarto, klėties) restauravimo darbus, nutiesė kelią į sodybą. Ūkiniame pastate įrengta buities ir žemdirbystės reikmenų ekspozicija. Pasigirsta kaltinimų, kad pastatai suremontuoti visai neseniai, o jau tokios prastos būklės. Kaip pažiūrėsime – 23 metai nemažas laiko tarpas. Nešildomam mediniam pastatui gamta negailestinga. Ilgaamžiškumu medis taip pat nepasižymi. Šiuo metu pagal galimybes sodybą prižiūri ir eksponatų išsaugojimu rūpinasi Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius, Linkuvos seniūnija. Tačiau gyvenamasis namas, statytas apie 1910 metus, kelia įvairių emocijų. Vieni sodybos lankytojai barasi, kad namo savivaldybė neprižiūri, jis tuoj sugrius, kitų nuomone – paprastas kaimo namelis nevertas tiek dėmesio ir pinigų. Gyvenamojo namo restauravimo darbai įtraukti į Pakruojo rajono savivaldybės 2014-2020 metų strateginį plėtros planą. Šiuo metu situacija nepalanki sodybos lankytojams ir dėl to, kad Veselkiškių kaimas yra Afrikinio kiaulių maro zonoje. Visai netoli sodybos veikiantis kiaulininkystės kompleksas imasi visų priemonių, kad užkirstų kelią maro plitimui. Todėl sodybos teritorija aptverta tvora, tik atviri įvažiavimui skirti vartai. Kompozitoriaus Juozo Pakalnio sodyba nebus palikta sugriūti, kol bus prisimenančių kompozitorių, kol bus domimasi mūsų krašto kultūros veikėjais, kol vaikams bus pasakojama apie jo muzikinį palikimą. Tik kartais emocijos neleidžia racionaliai mąstyti, tada savivaldybė apkraunama raštais, paklausimais, reikalavimais, į kuriuos privaloma atsakyti, o namas „tebestovi dar vis“.
Pajudėjo Linkuvos karmelitų vienuolyno tvarkymo procesas. Vienuolyno namas nuosavybės teise nuo 1994 metų priklauso Linkuvos Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijai. 1993-1997 metais Kultūros paveldo departamento lėšomis buvo atlikti pagrindiniai vienuolyno avarinės būklės likvidavimo darbai: stogo medinių konstrukcijų protezavimas ir remontas, čerpių dangos įrengimas, pastogės karnizo ir dūmtraukių permūrijimas, durų ir langų angų užsandarinimas ir kt. Dėl lėšų trūkumo tvarkymo darbai buvo nutraukti. Savivaldybė dėjo daug pastangų siekdama, kad miestelio centre esantis vienuolyno pastatas nebebadytų akių, o taptų kultūrinės traukos objektu. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-185 pritarė Linkuvos karmelitų vienuolyno namo panaudos sutarčiai. Šių metų rugpjūčio 30 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė E. Kižienė ir Linkuvos klebonas T. Janavičius pasirašė Karmelitų vienuolyno namo panaudos sutartį. Nuo šio momento savivaldybė turi teisę pradėti tvarkyti pastatą, iki šiol jokių darbų vykdyti negalėjome. Sutartyje panaudos gavėjui (savivaldybei) suteikiama teisė 30 metų, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos, neatlygtinai valdyti ir naudoti vienuolyno namą, įgyvendinti vienuolyno namo tvarkybos darbus ir pritaikyti jį kultūrinei, švietimo, katalikiškai bažnytinei veiklai ir viešosioms reikmėms. 2018 m. planuojami pirmieji vienuolyno namo konservavimo darbai – bus pakeistos stogo čerpės, kurios Šiaulių vyskupijos rūpesčiu yra gautos iš Vokietijos labdaros organizacijų. Atėjus rudens sezonui, ieškoma variantų, kaip apsaugoti pastatą nuo drėgmės ir sustabdyti jo irimo procesą. Lėšų vienuolyno remontui tvirtinant biudžetą nebuvo numatyta, todėl ieškoma finansavimo šaltinių. Kreipėmės į Vyriausybę, LR Kultūros ministeriją, Seimo Kultūros komitetą (pirmininkas R. Karbauskis) ir Valstybės istorinės atminties komisiją (pirmininkas Seimo narys A. Gumuliauskas) dėl galimybės gauti finansinę paramą. Pakruojo rajono savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą dėl Pakruojo rajono savivaldybės 2018–2020 metų strateginį veiklos plano 3 priedo „Pakruojo rajono savivaldybės Saugios aplinkos kūrimo, kūrybiškumo, sportiškumo ir pilietiškumo skatinimo, turizmo plėtojimo programa“ pakeitimo. Programa papildyta nauja priemone, susijusia su vienuolyno tvarkymu, atitinkamai numatytas lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai. Kada bus sutvarkytas pastatas, pasakyti sunku. Tik sakyti, kad rajono valdžia nieko nedaro, būtų neteisinga.
Visai neseniai nuskambėjome (ne iš gerosios pusės) dėl Steigvilių malūno būklės. „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“ – taip nurodoma lentelėje, pakabintoje ant malūno. Šis paminklas Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybė. Savivaldybė 2008 m. malūno būklės stabilizavimui investavo apie 10 000 litų (apie 3,5 tūkst. eurų). Dabar paskaičiuota, kad malūno avarinės būklės stabilizavimui (ne remontui) reikėtų 10 200 eurų. Tokia suma savivaldybei didelė. Kodėl nepasinaudojus Europos investiciniais fondais? Atsakymas yra. Gavus Europos paramą, reikalaujama, kad objektas būtų įveiklintas. Bent 10 metų pastoviai turi būti vykdomos įvairios veiklos. Manytume, kad veikloms vykdyti yra tinkamesnių, visuomenės labiau lankomų vietų. Savivaldybė sutinka – malūnus reikia išsaugoti, bet kaip istorines technikos vertybes ir kraštovaizdžio elementus.
Nemažai lėšų pareikalaus Lauksodyje stovintis paminklas Birutei. Jis pastatytas 1931 m. minint Vytauto Didžiojo 500 karūnavimo metines. Balandžio mėnesį apžiūrėti paminklo buvo atvykę Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Restauravimo tarybos nariai. „Būtina atlikti paminklo tvarkybos darbus“ – tokią išvadą paskelbė komisija. Tačiau prieš juos pradedant „turi būti atlikti cheminiai-technologiniai tyrimai, fotogrametriniai apmatavimai, sudarytas defektinis aktas ir parengta tyrimo, konservavimo, restauravimo darbų programa“. Preliminariai dokumentų parengimas ir paminklo restauravimas taikant naujas technologijas gali kainuoti apie 20 000 eurų. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos planuose – siekti, kad Birutės paminklas būtų paskelbtas valstybės saugomu. Tai padėtų išspręsti finansavimo klausimą. 2019 m biudžete bus planuojamos išlaidos programai parengti ir paminklo sklypui suformuoti.
Domėjimasis paveldu: paminklais, tradicijomis, papročiais, kraštovaizdžiu ir kitomis paveldo rūšimis, byloja apie tai, kad mes išsaugosime protėvių palikimą. Visko iš karto sutvarkyti neįmanoma, tačiau žingsnis po žingsnio, nusistatę prioritetus ir įvertinę visas galimybes, savo krašto istoriją atkursime ir išsaugosime. Ačiū, kad domitės, randate ir vertinate.
Užs. Nr. 396962