Mer­gai­tės sva­jo­nė – tu­rė­ti ge­rą for­te­pi­jo­ną

Mer­gai­tės sva­jo­nė – tu­rė­ti ge­rą for­te­pi­jo­ną

Mergaitės svajonė – turėti gerą fortepijoną

Vienuolikmetė pakruojietė Ema Stakutytė – tarptautinių ir šalies jaunųjų pianistų konkursų laureatė bei diplomantė. Mergaitė neretai „groja“ pirštukais bėgiodama įsivaizduojama klaviatūra ant mokyklinio suolo ir svajoja išlošti milijoną. Kad nusipirktų labai gerą fortepijoną.

Stanislava VIČAITĖ

stanislava@skrastas.lt

Sėkmė Italijoje

Ema, jos mama Aida ir mokytoja Natalija Chrapačienė dar tebegyvena įspūdžiais, neseniai patirtais tarptautiniame jaunųjų muzikantų konkurse „Musica insieme“ Italijoje. San Dono di Piave mieste (Venecijos regionas) vienuolikmetė buvo apdovanota antrosios vietos laureatės medaliu ir diplomu.

„Svajoti svajojome, bet laimėti nesitikėjome, – prisipažįsta mokytoja Natalija. – Į šį konkursą važiavome aklai: nežinojome, nei kokio lygio bus konkurentai, nei iš kokių šalių jie atvykę. O kai prasidėjo konkursas, išvis baisu pasidarė: B amžiaus (gimusiųjų 2003–2004 metais) kategorijoje, kurioje varžėsi Ema, iš įvairių Vakarų bei Rytų Europos šalių suvažiavusių pianistų lygis labai skyrėsi. Ne vienas iš jų atstovavo tokio lygio mokykloms, kaip Lietuvoje nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla. Beje, pirmąją vietą laimėjo italė iš būtent tokios mokyklos“.

Stresą pakruojietėms kėlė dar ir tai, jog visą savaitę Italijoje Ema išbuvo be repeticijų. Mat jei akordeonininkas ar smuikininkas į konkursą gali atsivežti savo instrumentus, tai pianistams to padaryti tiesiog neįmanoma.

„Konkurso išvakarėse Emutė prisėdo prie stalo su priešais atverstomis natomis ir ant jo dėliojo pirštelius – imitavo grojimą. O aš pagal jos judesius stebėjau, kaip pirštukai atsiremia į stalą. Štai kokia buvo mūsų repeticija. O prie fortepijono mergaitė prisėsti gavo tik likus kelioms minutėms iki pasirodymo“, – pasakojo pedagogė, pridurdama, jog šis renginys ją ir jos mokinę praturtino nauja patirtimi.

Gabumais lenkia ir vyresnius

Mokytoja džiaugiasi, jog jos mokinę iki šiol sėkmė lydi daugelyje konkursų, kuriuose dalyvavo. Prieš kurį laiką mergaitė tapo II-ojo tarptautinio Mykolo Kleopo Oginskio kamerinės muzikos atlikėjų festivalio-konkurso „Mykolo Kleopo Oginskio kūrybos perlai“, vykusio Rietave (Plungės rajonas), diplomante.

Praėjusiais metais jaunoji pianistė sužibėjo XVIII nacionaliniame Balio Dvariono konkurse: čia ji irgi buvo apdovanota diplomu. Pernai iš Kelmėje vykusio šalies jaunųjų pianistų konkurso „Klasikos garsai“ Ema parsivežė I laipsnio diplomą. Sėkmė Kelmėje neapleido ir šiemet: respublikiniame instrumentinių ansamblių konkurse „Karamelė“, kuriame grojo su bendraklase Patricija Geležėlyte, pelnė II laipsnio diplomą.

„Visuose konkursuose vertinimo komisijos nariai gyrė Emos muzikalumą ir artistiškumą. Mat kai ji prisėda prie instrumento, taip pasineria į muziką, kad, rodos, perleidžia ją per save“, – apie savo mokinę kalba mokytoja Natalija.

Pedagogė mena, jog iš pradžių Ema buvo eilinis vaikas: niekuo neišsiskyrė iš kitų J. Pakalnio muzikos mokyklą lankančių moksleivių. Jos gabumai muzikai pamažu atsiskleidė antrais mokymosi metais. O dabar vienuolikmetė smarkiai lenkia ir aukštesnėse klasėse besimokančius jaunuosius pianistus, todėl mokytoja jai parenka skambinti vis sudėtingesnius kūrinius.

„Niekada nesiskundžia, kad sunku. Visada geros nuotaikos. Net ir po sportinių šokių repeticijos, kurios baigiasi vėlai vakare, ji dar užsuka į muzikos mokyklą, o veidelyje nuovargio – nė ženklo. Jaučiu, kad jai patinka tai, ką daro“, – gražių žodžių savo mokinei negaili mokytoja Natalija.

Pedagogę žavi dar vienas Emos būdo bruožas: po sėkmės konkursuose ji neišpuiko, o stengiasi dar daugiau išmokti. Be to, ji labai išgyvena ir palaiko koncertuose-konkursuose taip pat dalyvaujančias savo drauges.

Geriausia kalėdinė dovana

„Ema žino, kad jei neįdėsi darbo, nebus ir rezultato. Vien gabumų čia neužtenka. Jei iš pradžių reikėdavo raginti, kad prisėstų ir pagrotų pratimus, kuriuos uždavė mokytoja, dabar to daryti nebereikia. Ji tiesiog džiaugiasi gavusi naują kūrinį ir stengiasi kuo greičiau jį išmokti, kaip tik galima geriau jį atlikti“, – sako Emos mama Aida Stakutienė, pridurdama, jog vakare paruošusi pamokas dukra vėl sėda prie pianino. Ir taip kasdien po valandą ir daugiau. O pastaruoju metu jau ir ryte, vos pakirdusi iš miego, ima skambinti.

Ponia Aida mena, kaip kartą Ema, besimokydama antroje fortepijono klasėje, namo grįžta švytėte švytėdama: „Mama, kad tu žinotum, kokią kalėdinę dovaną man mokytoja paruošė – parodė ir paaiškino, kaip groti naudojant pianino pedalą“.

Mokėti teisingai naudoti pedalą pianistams labai svarbu: jis ne tik prailgina garsą, bet ir praturtina sąskambį, keičia garsų tembrą ir suteikia sodrumo. Tačiau netikslus pedalo naudojimas gali sugadinti kūrinio perteikimą. Tam reikalinga gera muzikanto koordinacija ir garso kontrolė. Ema, mokytojos žodžiais, pianino pedalą puikiai įvaldė, kruopščiai dirbdama.

Emos mama prisiminė, kaip jos kolegos pedagogai ne kartą yra išsakę savo pastebėjimus: Ema net ir per pertraukas „Žemynos“ pagrindinės mokyklos koridoriuose „groja“ pirštukais.

Muzikalumas – senelio palikimas

A. Stakutienė mano, kad muzikalumą jaunėlė dukra paveldėjo iš dabar jau šviesios atminties senelio, Emos tėčio Ramūno tėvelio.

„Senelis buvo savamokslis muzikantas, bet armoniką buvo įvaldęs virtuoziškai. Bet ką galėjo pagroti. Simboliška – Ema gimė tą pačią naktį, kai jis mirė“, – mena moteris.

Ponia Aida dar neįsivaizduoja, ar dukra savo gyvenimą sies su muzika. Mergaitė puikiai mokosi, viskam imli, nori lankyti dar daugiau įvairių užsiėmimų. Todėl tėveliams neretai tenka ją pristabdyti: aiškina, kad visko neįmanoma aprėpti, tuo labiau puikiai padaryti.

„Kaip vieną svarbiausių dalykų pasirinkome muzikos mokyklą. Tuo labiau, kad likimas lėmė sutikti tokią nuostabią mokytoją. Tik jos dėka Ema pažino muzikos pasaulį, pamilo fortepijoninę muziką. Tai – mokytoja iš didžiosios raidės“, – džiaugiasi A. Stakutienė.

O ir pačios Emos mintyse ir svajonėse dabar gyvena vien muzika. Kartą per televizorių mergaitė stebėjo laidą apie loterijos laimėtojus. Netrukus namiškiams pareiškė: „Jei laimėčiau milijoną – pirkčiau labai labai gerą pianiną“.

Asmeninio albumo nuotr.

MOKYTOJA: Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokyklos fortepijono klasės mokytoją Nataliją Chrapačienę žavi jos mokinės būdo bruožas – siekis kuo daugiau išmokti.

SĖKMĖ: Iki šiol Emą Stakutytę sėkmė lydėjo daugelyje tarptautinių ir šalies jaunųjų pianistų konkursų.

UŽSISPYRIMAS: Kasdien prie pianino Ema praleidžia po kelias valandas.

PALAIKYMAS: Aida Stakutienė visada palaiko savo muzikuojančią jaunėlę dukrą, neretai lydi ir į konkursus.