Naujausios
Mėsos fabrikėliui — pypkių nereikia
Daugumai šeimininkių mechaninė mėsmalė yra virtuvės atgyvena, o pakruojiečiui verslininkui Virgaudui Kanaukai — geidžiamiausias laimikis kolekcijai.
Mėsos fabrikėliui pypkės netinka„ , -- šmaikštauja bendrovės Kanrugėlė„ direktorius, Pakruojo verslininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas apie savo sumanymą įkurti buitinių mėsos malimo prietaisų ekspoziciją.
Janina VANSAUSKIENĖ
Pirmąją pirko pats
Kai Pakruojyje į mėsos gamybos įmonę Kanrugėlė„ ateina mokinių ekskursijos, įmonės direktorius Virgaudas Kanauka nepraleidžia progos vaikams parodyti, kokiais mėsos malimo prietaisais nuo senų laikų naudojosi šeimininkės. Šiuo metu jo darbo kabinete -- keliolika įvairaus dydžio, skirtingų laikų ir gamintojų mėsmalių.
Dar pora dešimčių šių prietaisų perduota į meistrų rankas. Kai jos bus restauruotos, nuvalytos nuo laiko apnašų, bus galima pradėti fabrikėlyje rengti ekspoziciją. Jau turiu ir vietą nužiūrėjęs,„ -- prisipažįsta V.Kanauka, dėliodamas savo kolekciją ant darbo stalo.
Apie kiekvieną būsimąjį eksponatą, V. Kanauka gali papasakoti atskirą istoriją, paaiškinti ant mėsmalės korpuso paliktus gamintojo ženklus.
Pirmąją mėsmalę nusipirkau būdamas Švedijoje, prieš ketvertą metų. Tuomet ir kilo idėja šiuos prietaisus kolekcionuoti. Kai apie tai sužinojo draugai ir bičiuliai, mėsmales ėmė dovanoti. Iš pusšimčio turimų pirkau tik dvi, -- apie kolekcijos atsiradimą pasakoja mėsos gamybos įmonės direktorius rankose vartydamas iš Švedijos parsivežtąją Alexanderwerk Nr. 8„
V. Kanauka paima į rankas pačią mažiausiąją. Ant jos korpuso skaičius „4“. Šią mėsmalę man parvežė bičiulis iš Turkijos,„ -- pasidžiaugia kolekcininkas iš kitų išsiskiriančia mėsmale dėl kitokio sietelio pritvirtinimo.
Dar vienas verslininko kolekcijos pasididžiavimas — senovinė rusiška mėsmalė. Ant jos korpuso — penkiakampė žvaigždė ir gamintojo ženklas MB„ .„ Europoje nuo senų laikų garsiausi buitinių mėsmalių gamintojai laikomi vokiečiai, prancūzai, švedai ir rusai, — savo sukauptomis žiniomis dalijasi Pakruojo verslininkų ir darbdavių asociascijos prezidentas ir paaiškina: — Tose šalyse dėl metalo rūdų kasybos buvo išvystyta metalo pramonė, o Lietuvoje rusiškos, iš ketaus pagamintos mėsmalės papilito po karo.
Apie lauktuves neklausia
Ponas Virgaudas juokiasi prisiminęs, kaip vienas bičiulis bandė nupirkti jam lauktuvių iš kelionės po Maroką.
Jis pamatė gatvės prekeivį, kuris siūlė turistams paragauti čia pat sukimštų ir iškeptų avienos dešrelių. Prekeivis buvo nustebęs, kai turistas jo ėmė prašyti parduoti ne dešrą, o mažytę mėsmalę, kuria čia pat tas dešras ir kimšo„ , -- linksmą bičiulio nuotykį Afrikos šalyje prisiminė įmonės direktorius.
Verslininkas pasakoja, kad toji mėsmalė jo bičiuliui pasirodė labai daili, skirtingo nei europietiškosios, dizaino.
Tačiau kad ir kaip dėl jos derėjosi turistas, marokietis dešrų pardavėjas savo gal būt vienintelio įrenginio nepardavė„ , -- apie bičiulių pastangas padėti rinkti kolekciją pasakoja verslininkas.
V. Kanauka sako, kad nuo tada, kai jis užsidegė mėsmalių kolekcionavimo aistra, draugai ir bičiuliai jo nebeklausia ką parvežti lauktuvių iš kelionių užsienyje ar ką dovanoti kokia nors proga.
Visi žino, kad man geidžiamiausia dovana — mėsmalė„ , -- nusijuokia vienas pirmųjų rajone mėsos perdirbimo įmonės steigėjų.
Žinau, kad Lietuvoje yra žmogus, surinkęs ar ne du šimtus mėsmalių. O aš savąją kolekciją ketinu pildyti ir kitais senoviškais buitiniais mėsos perdirbimo ir apdorojimo prietaisais: peiliais, jų galąstuvais, prieskonių smulkinimo malūnėliais, trintuvėmis„, -- apie savo sumanymą atvirauja pakruojietis.
Viena moteris, sužinojusi apie mano kolekciją, padovanojo prieskonių malūnėlį, turintį ypatingą istoriją. Malūnėlis buvo jos mamos. Tremiama į Sibirą, ji nieko nespėjo pasiimti, tik tą malūnėlį. Išsaugojo jį tremtyje ir parsivežė grįždama į Lietuvą.„
Versle — kaip mėsmalėje
Virgaudas Kanauka versle — beveik 15 metų. 1997-aisiais atsisakęs vyriausiojo agronomo pareigų Lygumų žemės ūkio bendrovėje, jis su bendraminčiais Lygumuose atidarė pirmąją parduotuvę. Savo verslą nuo jos pradėkęs, vėliau ėmėsi ir maisto produktų gamybos.
Stebėjome, ką žmonės perka. Labiausiai — duoną, pyragus mėsos gaminius. Pagalvojome, kodėl turime pardavinėti kitų pagamintą produkciją, o ne savo,„ -- taip apie šalia prekybos verslo atsiradusias mėsos perdirbimo ir konditerijos gaminių įmones šiandien sako buvęs žemės ūkio specialistas.
Jei kaip anuomet vėl tektų rinktis -- agronomija ar verslas — , kur V. Kanauka pasuktų?
Į šį klausimą verslininkui išsprūsta: Nežinau, ar belysčiau į tą mėsmalę. Maisto gamybos verslas yra sunkus. Juk mes ne statybos įmonė, kuri gauna milijoninius užsakymus. Mūsų pelnai surenkami kapeikomis„ , o būna, dirti tenka ir be pelno, -- sako įmonių grupės, kurioje dirba beveik 200 rajono žmonių, bendrasavininkas ir vadovas. -- Visur sunku. Turint galvą, žmogus ras pasirinkimą. Išeitis yra visada„ .
PAVELDAS: Verslininkas Virgaudas Kanauka įsitikinęs, kad įmoneje, gaminančioje kulinarinio paveldo gaminius, dera turėti ir senovinių buitinių prietaisų mėsai apdoroti kolekciją.
KOLEKCIJA: Mėsmalių kolekcijoje parvežtoji iš Turkijos išsiskira kitokiu sietelio tvirtinimo mechanizmu.
Autorės nuotr.