Naujausios
„Metų ūkio“ konkurso laimėtojai svarsto, ar neatsisakyti melžiamų karvių
Šiemet „Metų ūkio“ konkurso laimėtojais pripažinti ūkininkai iš Butkiškės (Kražių seniūnija) Zofija ir Česlovas Lukošiai laiko 206 galvijus, deklaravo 215 hektarų pasėlių.
Mišraus ūkio savininkai skaudančia širdimi vis dažniau svarsto, ar nevertėtų atsisakyti melžiamų karvių, kai pienas jau ir už vandenį pigesnis.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Veterinarijos mokslus baigusi Zofija Lukošienė ir jos vyras, mechanizatorius Česlovas Lukošius savarankiškai ūkininkauti pradėjo nuo dešimties paveldėtų hektarų. Vietinė, kilimo nuo Pagių, Z. Lukošienė į savąjį kraštą vyrą iš Radviliškio atsivedė.
Pernai pora paminėjo 40 metų bendro gyvenimo sukaktį. Užaugino dvi dukras ir sūnų, sulaukė dviejų anūkų.
Z. ir Č. Lukošių ūkis – mišrus, nemažas. Savos žemės – 102 hektarai, likusi nuomota. Net 62 hektarai nemelioruotos žemės, „bebrynų“, kurioje anksčiau yra net medeliai augę, krūmynai. Ūkininkai turi įdėti daug darbo, pinigų, kad sulauktų gero derliaus. Grūdines kultūras Lukošiai augina šešiasdešimtyje hektarų, dar sėjo ir kukurūzų, bet pastarosios kultūros – didelė savikaina. Labai daug kas ne vien nuo žmogaus, bet ir nuo gamtos priklauso.
Lukošiai per ne vienerius ūkininkavimo metus įsigijo reikiamos technikos. Seną tvartą, aplipdytą „kiaulininkais“, nusigriovė, įsirengė garažą. Gražiai tvarkosi ir sodyboje.
Nemažame ūkyje šeimininkai vieni nespėja nudirbti visų darbų. Todėl samdo pagalbininkų. Pasak Zofijos Lukošienės, kartais darbininkams trūksta paprasčiausio numanymo, supratimo. Jai pritarė ir Česlovas Lukošius: „Darbininkų yra, bet turi būti kartu su jais, rodyti „tan padaryk“. Jei neparodai pirštu, tai dažniausiai ir nepadaro. Gal – kad ne sau dirba?“
Ūkininkai pasakojo ne vieną nutikimą. Sykį, parvarė darbininkas iš bandos veršiukus, o elektrinį „piemenį“ – paliko. Kodėl? Niekas nesakė, kad reikia paimti ir parvežti. Arba – kodėl neįleido karvėms vandens? Vėl tas pats atsakymas – niekas neliepė. Bet negi akių neturi ir nemato, kad girdyklos tuščios?
„Melžėjos mūsų geros. Ir buvusioji, išdirbusi 11 metų, ir dabartinė. Moteris iš Kražių metus važinėja į Butkiškę. Atrodo, ne tokia Butkiškė ir maža, bet žmonių daug – tik prie parduotuvės. Kai nori pasamdyti, dirbančiųjų nebelieka“, – sakė Zofija Lukošienė.
Z. ir Č. Lukošiai į ūkį buvo priėmę jauną vaikiną. Tas padirbo 8 mėnesius ir išėjo. Kai ūkininkai paklausė, kodėl kitur taip greitai darbo pradėjo ieškoti, ar kas negerai, nusistebėjo: „Tai kad aš pas jus ir taip ilgai buvau, kitur tik po du mėnesius „ištempdavau“. Ūkininkai dėl tokio požiūrio ir kalbų tik trauko pečius ir kraipo galvas. Jiems keista, kad žmonės nesupranta, jog dirbti reikia visur. „Kažko“ vis ieškodamas, žiūrėk, ir saulėlydį pasitiksi, to „kažko“ taip ir nesuradęs. Tokius ieškotojus sunkiai, kantriai dirbantys Lukošiai vadina turistais.
Ūkininkai tvirtino, jog dar vienas darbininkas jų ūkyje labai praverstų. Tik iš ko pasamdyti? Melžiamų karvių – šešios dešimtys, kiekvieną reikia prižiūrėti, ir darbo, ir pinigų nemenkai įdėti. Už pieno litrą ūkininkai gauna po 16 euro centų. Karvės – geros, pieno daug duoda, pasak Z. Lukošienės, „kaip ant pasiutimo“. Vos spėja traktoriukas pūškuoti bidonų prikrautas. Bet, kai gauni pinigų, nė žiūrėti nenori. Iš nevilties gali ir susirgti. Kai už sunkų darbą gaudavo normalų atlygį, rodos, ir nuovargis, ir skausmai, ir net ligos praeidavo. Bet labai jau nedaug tokių dienų ūkininkai sakė galėtų suskaičiuoti.
Nebuvo daug džiaugsmo ir per šienapjūtės pradžią. Žolės – mažai, atolai neaugo. Dabar jau negali skųstis. Jau baigėsi ir visus, kas gyva, varginę vasaros karščiai.
Zofija ir Česlovas Lukošiai dar nėra nusimetę ir skolos bankui kupros. Skolinosi ūkiui modernizuoti. Dabar, pasak ūkininkų, nė nebereikia tų modernumų, nei karvių, nei pieno. O skola – ne „rona“, negyja. Ūkininkai džiaugėsi, jog prieš keletą metų nusipirko 29 mėsinius galvijusā
„Taip ir vargstame, neįsivaizduojame ir nenorime spėlioti, kaip bus ateityje. Jei nebūtų gaila gyvulių ir į juos įdėto triūso bei išlaidų, tikrai melžiamų karvių atsisakytume. Bet vis kažkas sulaiko. Gal – viltis?“, – sakė „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai iš Butkiškės.
Autorės nuotr.
VILTIS: „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai Jadvyga ir Česlovas Lukošiai iš Butkiškės sakė, jog vis dažniau svarsto, ar neatsisakyti melžiamų karvių. Bet sulaiko nors ir nedidelė viltis, kad ateityje pienininkams bus lengviau.